Nuo euro įvedimo praėjus šimtui dienų šalies gyventojai ir įmonės jau gali finansiškai įvertinti euro įvedimo naudą: atpigusias paskolas, išnykusias valiutos keitimo ir sumažėjusias pervedimų eurais sąnaudas.
„Nors prieš euro įvedimą būta įvairių baimių ir nerimastingų prognozių, pirmieji mėnesiai su naująja valiuta patvirtino – euras pranašauto kainų šuolio nesukėlė, o jo teikiama nauda jau įgauna konkrečią finansinę išraišką“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Teigiamas euro poveikis Lietuvos ūkiui jau dabar jaučiamas per sumažėjusias palūkanų normas, išnykusias valiutos keitimo išlaidas, reikšmingai atpigusius tarptautinius atsiskaitymus, prieigą prie ECB skolinimosi išteklių. Ilguoju laikotarpiu nauda bus jaučiama ir per didesnį užsienio prekybos aktyvumą, palankiai bendroji valiuta veiks ir tiesiogines užsienio investicijas.
Tai sudaro gerą papildomą paskatą ilgalaikiam ūkio bei užimtumo augimui ir suteikia didesnę šalies finansų sistemos apsaugą nuo pastarųjų metų geopolitinių įvykių galimo neigiamo poveikio.
Gerėjantys euro įvedimo lūkesčiai jau pernai reikšmingai padidino šalies kredito reitingus: dvi iš trijų stambiausių tarptautinių reitingo agentūrų (Fitch ir S&P) Lietuvos reitingą padidino nuo vidutinės rizikos lygmens BBB/Baa į aukštesnio patikimumo A– lygmenį su stabilia perspektyva, o trečioji agentūra (Moody`s) nustatė teigiamą Baa1 reitingo perspektyvą. Tai buvo viena iš priežasčių, lėmusių atpigusį skolinimąsi tiek gyventojams ir verslui, tiek valstybei.
Bankai ir kiti Lietuvoje veikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai tarptautinių atsiskaitymų eurais įkainius sumažino iki galiojusių vietinių mokėjimų įkainių. Lietuvos banko vertinimu, vien per 2015 m. pirmąjį ketvirtį dėl to bankų klientai jau sutaupė apie 6 mln. Eur. Dėl išnykusių valiutos keitimo išlaidų nebankinis sektorius, Lietuvos banko vertinimu, 2015 m. sutaupys apie 50 mln. Eur.
Nors prieš euro įvedimą baimintasi didžiulio kainų šuolio, naujausi duomenys rodo, kad šios baimės buvo perdėtos. Euro poveikis buvo mažas ir, palankiai susiklosčius aplinkybėms, su kaupu nusvertas stiprių kainas mažinančių veiksnių: 2014 m. pabaigoje ir 2015 m. pradžioje tarptautinėse rinkose smarkiai atpigus naftai, degalų kainos Lietuvoje labai sumažėjo. Tai lėmė ir viso kainų lygio sumažėjimą. Kainų tendencijos pirmaisiais mėnesiais leidžia manyti, kad dėl euro įvedimo infliacija Lietuvoje padidėjo ne daugiau nei anksčiau eurą įsivedusiose šalyse, t. y. iki 0,2–0,3 proc. punkto.
Šaltinis: Lietuvos bankas