Klaipėdos AVMI atskleidė, kad už beveik 9 mln. eurų savo įmonei dalį gamyklos pardavęs akcininkas ir jo sutuoktinė siekė pasipelnyti įmonės sąskaita ir įteisinti pinigines lėšas, išvengdami mokesčių. Klaipėdos AVMI nustatė, kad sandorio metu parduotų senos statybos pastatų kaina, ekspertų vertinimu, viršijo vidutinę rinkos vertę 6,73 mln. eurų, arba 4 kartus. Pastatų kainą iki neregėtų aukštumų užkėlę verslininkai gautas pajamas deklaravo, tačiau „prisitaikė“ GPM lengvatą ir pajamų mokesčio nemokėjo. Mokesčių administratorius konstatavo, kad sutuoktiniai, padidinę parduodamo turto kainą, siekė įforminti gautas GPM neapmokestinamas pinigines lėšas, o sandorio aplinkybės buvo iškreiptos, siekiant mokestinės naudos. Taip pat nustatyta, kad skirtumas nuo gautos objektų pardavimo kainos ir parduoto turto vidutinės rinkos vertės laikomas kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, kurios yra apmokestinamos GPM, o mokestį turi sumokėti asmenys, gavę mokestinės naudos, t. y. akcininkas ir jo sutuoktinė. Be to, akcininko vadovaujama įmonė, neturėdama lėšų atsiskaityti už pastatus, buvo priversta skolintis. Paskolą jai suteikė pats savininkas, su finansinių sunkumų turinčia įmone sudaręs ekonominiu požiūriu jai nenaudingą sandorį ir papildomai gavęs apie 440 tūkst. eurų palūkanų, kurios, pagal tuo metu galiojusias GPM įstatymo nuostatas, buvo neapmokestinamos. Palūkanų forma išmokėta pinigų suma priskirta verslininko gautoms kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms, jam apskaičiuota sumokėti GPM. Verslininkui ir jo sutuoktinei mokesčių administratorius iš viso apskaičiavo sumokėti 1,5 mln. eurų GPM, delspinigių ir baudų.
Šaltinis: VMI