Bendradarbiaujant su Latvijos mokesčių administratoriumi, išaiškinta tarptautinė, keturių valstybių įmones jungusi, PVM sukčiavimo schema.
Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje schemą įgyvendinusių Latvijos piliečių grupės tikslas buvo grobstyti PVM iš mūsų bei Latvijos valstybių biudžetų. Lietuvos ir Latvijos mokesčių administratoriai nustatė, kad Latvijos biudžetui grupuotė padarė 3 mln. eurų žalą, o iš Lietuvos biudžeto jau planavo pasisavinti apie 100 tūkstančių litų. Latvijos piliečiai pasinaudojo klasikine, daugelyje šalių žinoma PVM „plovimo“ schema, vadinamąja karusele.
Nusikalstamą schemą pradėjo įgyvendinti Latvijos piliečių grupė, įkūrusi arba perpirkusi keliolika Latvijos įmonių. Buvo įsteigta po kelias įmones Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje. Visoms šioms įmonėms vadovavo tie patys minėtos grupuotės atstovai arba jų šeimų nariai. Kai kurių kompanijų vadovais buvo „įdarbinti“ benamiai ir asocialūs asmenys. Visos įmonės savo veiklą imitavo, neva jos tarpusavyje prekiavo statybinėmis medžiagomis. Tariamų sandorių grandinė prasidėdavo Latvijoje nuo nerandamos bei deklaracijų neteikiančios „priedangos“ įmonės, kuri prekes pirmiausia neva parduodavusi bendrovėms Latvijoje. Šios toliau viena su kita sudarinėdavo prekių perpardavimo sandorius, kol galiausiai viena iš šių kompanijų dokumentuose melagingai nurodydavo pardavusi prekes Lietuvos įmonėms ir pateikdavo prašymą grąžinti PVM Latvijoje. Lietuvos įmonės iš Latvijos bendrovių „įsigytas“ prekes tariamai perparduodavo kitoms Latvijos ir Estijos kompanijoms. Pastarosioms vadovavo gerai pažįstami tos pačios grupuotės nariai. Nustatyta, kad minėtoje PVM sukčiavimo schemoje realiai nebuvo nei prekių, nei pinigų „judėjimo“. Už tariamas prekes mūsų šalies įmonės su Latvijos ar Estijos įmonėmis neva atsiskaitydavo tarpusavio užskaitomis. Apgaule iš Latvijos biudžeto susigrąžintą PVM Lietuvos įmonei vadovaujantis Latvijos pilietis pervesdavo į savo asmeninę sąskaitą viename Lietuvos komercinių bankų ir vėliau, pasiėmęs pinigus grynaisiais pasidalydavo juos su kitais grupuotės nariais. „Šioje PVM grobstymo schemoje dalyvavo ir dvi Šiauliuose registruotos įmonės. Jos į buhalterinės apskaitos registrus įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas: užsipajamavo prekes, kurių neįsigijo, ir sudarė sąlygas Latvijos įmonėms susigrąžinti iš biudžeto PVM nuo tariamų tiekimų už beveik 4 milijonus eurų, – sakė Šiaulių AVMI viršininkas Evaldas Vaineikis. – Abi bendrovės pripažintos priedangos įmonėmis, buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų registro. Įmones įsteigę ir joms vadovavę Latvijos piliečiai vis tiek bandė pratęsti savo nusikalstamą veiklą bei dar kartą įregistruoti savo įmones, tačiau nesėkmingai – sutrukdė Lietuvos mokesčių administratorius, jau žinodamas apie įmonių priklausymą minėtai grupuotei.“ Jei Šiaulių apskrityje įmonės buvo įsteigtos tam, kad praplėstų „karuselę“, tai Biržų rajone įregistruota įmonė vykdė realią veiklą, bet dar sudarinėjo ir fiktyvius sandorius. Kai Latvijos mokesčių administratorius sustabdė neteisėtą PVM susigrąžinimą Latvijoje, tuomet schemos organizatoriai per Biržų įmonę pabandė iš Lietuvos biudžeto susigrąžinti beveik 100 tūkst. litų PVM, tačiau mokesčių inspektoriai užkirto tam kelią. „Už bandymą sukčiauti minėta įmonė sulaukė sankcijų – po atlikto patikrinimo jai papildomai priskaičiuota per 130 tūkst. litų mokesčių ir baudų”, – sako Panevėžio AVMI viršininkas Aldas Skvarnavičius.
Šaltinis: Panevėžio AVMI
2009-10-19
