Įgyvendindama pernai birželį Seimo priimto Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimų nuostatas, Vyriausybė nutarimu reglamentavo, kokia tvarka ir kokiais terminais prižiūrimi finansų rinkos dalyviai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turės teikti įstatyme išvardytą informaciją.
Seimas 2015 m. birželį priėmė MAĮ pataisas, kurios numato, kad finansų rinkos dalyviai kartą per metus Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti VMI ribotą informaciją apie sąskaitas, jų bendras metines apyvartas, likučius (jei apyvarta – 15 000 eurų ir daugiau, likutis – 5 000 eurų ir daugiau), palūkanas, skolinius įsipareigojimus, draudimo įmokas ir kt.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pajamas, viršijančias 15 000 eurų ribą, Lietuvoje 2014 m. gavo apie 9 proc. gyventojų. Ir tik 11 proc. visų indėlininkų – rezidentų ir nerezidentų – komercinių bankų sąskaitose pernai birželio pabaigoje turėjo daugiau nei po 5 000 eurų. Beje, šiuose indėliuose laikomi pinigai sudaro net 65 proc. visų bankuose esamų indėlių bendros sumos.
Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, skaičiai rodo, kad tik apie dešimtadalis indėlių ir sąskaitų gali atkreipti akylesnį mokesčių administratoriaus dėmesį. „Todėl kai kurių komentatorių viešai išsakomos baimės dėl „kapstymosi po bankų sąskaitas“, spekuliacijos apie „masinį“ Lietuvos gyventojų sąskaitų sekimą – smarkiai perdėtos“, – pabrėžia finansų ministras.
Vyriausybės nutarimu nustatyta, kokie duomenys ir kokiais terminais turės būti teikiami: už 2016 metus informacija bus pradėta teikti 2017 m., išskyrus duomenis apie metines įplaukas – jie pradedami teikti 2018 m. už 2017 metus. Toks teikimo mastas nustatytas, siekiant sudaryti sąlygas finansų rinkų dalyviams tinkamai pasirengti įdiegti duomenų teikimui reikalingus technologinius sprendimus.
VMI bus teikiami tik apibendrinti skaičiai už metus, o ne sąskaitų išklotinės. “sąskaitos išklotinės bus pareikalauta tik tuo atveju, jei oficialiai, kaip ir dabar, bus pradėtas mokestinis tyrimas. Taigi, šiuo požiūriu niekas nesikeičia. Be to, dalis duomenų, kurie bus teikiami, įgyvendinant Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, pasiekia mokesčių administratorių jau ir dabar bei panaudojami, apskaičiuojant gyventojams suteiktas pajamų mokesčio lengvatas“, ‒ sako finansų ministras Rimantas Šadžius.
Vyriausybės nutarimu nustatyto automatinio duomenų pateikimo pakaks jau pirminiame rizikos analizės etape sukoncentruoti dėmesį tik į rizikingiausius mokesčių mokėtojus ir susidaryti vaizdą, ar asmuo gyvena pagal pajamas. Todėl sąžiningiems mokesčių mokėtojams nėra jokio pagrindo nerimauti – jų privatumas nebus pažeistas.
Svarbu pažymėti, kad šie, kaip ir visi kiti VMI pateikti duomenys yra saugūs ir tretiesiems asmenims nepaklius. VMI turi reikiamo standarto saugumo sertifikatą, kuris patvirtina, kad informacijos saugumas institucijoje yra užtikrinamas tinkamai. Tą pernai patvirtino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktas Lietuvos mokestinės informacijos saugumo sistemos vertinimas, taip pat ir JAV iždo departamento atstovai, lankęsi Lietuvoje 2014 metais, prieš pradedant automatinius mainus apie finansines sąskaitas pagal Lietuvos dvišalę sutartį su JAV.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad informacijos VMI teikimas apie Lietuvos gyventojų bei įmonių sąskaitų likučius, bendras metines įplaukas ir turimus įsiskolinimus yra analogiškas Lietuvos pagal tarptautines sutartis prisiimtiems įsipareigojimams privalomai bei automatiškai ES ir kitoms valstybėms teikti informaciją apie užsieniečių Lietuvos finansų institucijose laikomus pinigus.
Tačiau apie užsieniečių Lietuvoje laikomus pinigus VMI kitų šalių mokesčių administratorius privalės informuoti, net jei šių piliečių sąskaitose bus 1 euras, o Lietuvos gyventojams nustatytos anksčiau minėtos sumų ribos.
Šaltinis: Finansų ministerija
