Seimas svarstė Darbo kodekso pataisas dėl atostogų ir darbo užmokesčio

Seimas balandžio 19 d. tęsė naujojo Darbo kodekso projekto (projektas Nr. XIIP-3234(2) ES) svarstymą. Svarstomomis kodekso nuostatomis siūloma atostogų trukmę skaičiuoti ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar, bet darbo dienomis. Pagal projektą darbuotojams būtų suteikiamos ne mažesnės kaip 20 darbo dienų (jei dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažesnės kaip 24 darbo dienų (jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Ilgesnė atostogų trukmė galėtų būti numatytos kolektyvinėse sutartyse. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, asmenims iki 18 metų, neįgaliesiems būtų suteikiamos iki 41 darbo dienos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę), arba iki 8 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos. Numatoma, kad darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį būtų suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką taip pat nustatytų Vyriausybė. Pagal svarstomą projektą kodekse liktų nuostatos dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“ suteikimo. Kodekso pataisomis numatoma detalizuoti, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje organizacijoje būtų nustatoma kolektyvine sutartimi. Jei jos nebūtų, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršytų dvidešimt, ją privalėtų patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams. Kaip numatoma projekte, darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negalėtų būti mažesnis, negu nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtintų Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Trišalė taryba savo išvadą Vyriausybei turėtų pateikti kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Vyriausybės prašomos datos. Seimas apsvarstė parlamentarų pasiūlymus iki 138 straipsnio (iš viso projekte yra 256 straipsniai). Tolesnis Darbo kodekso projekto svarstymas Seimo posėdyje numatytas balandžio 21 d., ketvirtadienį. Šaltinis: LR Seimas