Su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų vengimas – vienas iš dažniausiai pasitaikančių šešėlinės ekonomikos reiškinių. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), siekdama sumažinti vieną iš rizikų, kurios poveikis biudžeto pajamoms yra didelis, ir norėdama kuo mažiau trukdyti sąžiningus mokesčių mokėtojus, daugiau nei dešimt metų taiko modelį „Įspėjau – pasirink“. Nuo 2013 m. šią gerąją bendravimo su mokesčių mokėtojais praktiką perėmė ir „Sodra“ bei Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI).
Veikiant pagal modelį „Įspėjau – pasirink“, tam tikrais kriterijais atrinktų rizikingiausių įmonių vadovai sulaukia įspėjamųjų laiškų, yra kviečiami į VMI pokalbiams. Tik tokiu atveju, kai verslininkai nesugeba pagrįsti oficialiai mokamo, dažnai net mažesnio nei „minimumas“, atlyginimo (o tai parodo galimą „vokelių“ mokėjimo riziką įmonėse) ir nekoreguoja apskaitomo užmokesčio, sulaukia ir VMI inspektorių vizito.
„Mokamas minimalus ar mažesnis už jį darbo užmokestis nėra traktuojamas kaip mokesčių vengimo įrodymas – daugelyje įmonių yra darbuotojų, dirbančių ne visu krūviu, sezoniškai, atliekančių pagalbines funkcijas ir pan. Įtarimai kyla tada, kai didžioji dalis darbuotojų, dirbančių aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, gauna mažesnį nei minimalus darbo užmokestį“, – sako Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė, pažymėdama, kad šio modelio taikymo privalumas – įmonės netrukdomos kontrolierių vizitų, griežtos kontrolės procedūros (patikrinimai) taikomos tik įmonei nenorint bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi.
Kauno AVMI 2016 m. išsiuntė klausimynus 1623 mokėtojams dėl darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, ir sulaukė 1315 (81 proc.) atsakymų. Į pokalbį dėl mažo vidutinio darbo užmokesčio ir didelio ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiaus buvo pakviesti 562 mokesčių mokėtojai. Pokalbių metu 411 (73 proc.) mokesčių mokėtojų įsipareigojo didinti oficialiai deklaruojamą darbo užmokestį arba mažinti darbuotojų, dirbančių nevisą darbo dieną, skaičių. Atlikti veiksmai buvo rezultatyvūs – mokėtojų, kurių atžvilgiu taikytos prevencinės priemonės, oficialiai deklaruojama gyventojų pajamų mokesčio suma šoktelėjo apie 20 proc. Galima daryti išvadą, kad didesnis atlyginimas buvo mokamas ir anksčiau, tačiau jis buvo deklaruojamas ne visas ir ne už visą atlyginimą mokami mokesčiai. Taigi, VMI neprašo didinti atlyginimus, o tik siekia, kad visas realiai mokamas darbo užmokestis būtų deklaruotas ir įtrauktas į apskaitą.
Praėjusiais metais VMI, „Sodra“ ir VDI specialistai visoje Lietuvoje stebėjo ir taikė įvairias poveikio priemones daugiau nei 6000 juridinių asmenų. Palyginus šiose įmonėse dirbančių ir minimalų atlygį gaunančių darbuotojų skaičius 2016 m. pradžioje ir pabaigoje, pastebima, kad jų sumažėjo 6,67 proc., per tą patį laikotarpį šalies mastu tokių darbuotojų sumažėjo 2,66 proc. Vidutinis darbo užmokestis kontroliuotose įmonėse, palyginus su 2015 m. IV ketvirčiu, išaugo 23,63 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu visose Lietuvos įmonėse vidutinis darbo užmokestis augo 10,15 proc.
Šaltinis: VMI