Vyriausybė  patvirtino  Darbo kodeksą  įgyvendinančias  nuostatas

Vyriausybė patvirtino Darbo kodeksą įgyvendinančias nuostatas, kurios įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d.  Numatyta, kad valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose bus palikta  ta pati 40 val. trukmės 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis ir kasdienė darbo laiko trukmė nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – 8 val. 15 min. Penktadienį darbo trukmė bus 7 val., o  jeigu dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma, – 40 val. trukmės 6 darbo dienų savaitė su viena poilsio diena ir kasdienė darbo laiko trukmė nuo pirmadienio iki penktadienio – 7 val., o šeštadienį – 5 val.

 Taip pat nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų, vykdančių viešąjį administravimą, darbuotojai ir valstybės tarnautojai darbą pradeda nuo 7 val. iki 9 val. ir baigia nuo 14 val. 45 min. iki 18 val., o įstaigų, įmonių ir organizacijų, kurios nevykdo viešojo administravimo, darbuotojai ir valstybės tarnautojai – pradeda nuo 6 iki 11 val. ir baigia nuo 15 iki 20 val., kartu užtikrinant veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą.  Darbdaviui suteikiama teisė nustatyti kitokį nei nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą iš Darbo kodekse nurodytų darbo laiko režimų, tai yra suminę darbo laiko apskaitą, lankstų darbo grafiką ar individualų darbo laiko režimą.

 Numatyta, kad paliekamos tos pačios darbuotojų kategorijos, kurioms suteikiamos pailgintos atostogos, tik jų trukmė perskaičiuota darbo dienomis. Pvz., dirbantiems 5 darbo dienas per savaitę pedagoginiams ir mokslo darbuotojams – 40 darbo dienų, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams – 30 darbo dienų; socialinių paslaugų srities darbuotojams, dirbantiems tam tikrose įstaigose, farmacijos specialistams – 25 darbo dienos ir t. t. 

 Papildomų atostogų suteikimo  pakeitimai yra susiję su kalendorinių dienų perskaičiavimu į darbo dienas, paliekant tokias pačias jų suteikimo sąlygas ir tvarką (jos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje; už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų; už ypatingą darbų pobūdį (t. y. atliekamas kelionėje, susijęs su važiavimais)).  Nutarta, kad sezoninio darbo sutartis gali būti sudaroma sezoniniams darbams atlikti vienam sezonui, kuris yra ne ilgesnis kaip 8 mėn. vienas po kito einančių 12 mėn. laikotarpiu, arba keliems sezonams arba neterminuotai. Sezoninio darbo sutartis galės būti nutraukta nepasibaigus terminui darbuotojo rašytiniu pareiškimu, įspėjus darbdavį raštu prieš 5 dienas, o nutraukiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, įspėjant darbuotoją prieš 5 dienas. Dirbant sezoninius darbus ir esant poreikiui, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.

Sezoninių darbų sąrašas sutrumpinamas iki 9 darbų grupių, sujungiant panašias veiklas (iki šiol buvo atskirai 31 darbas). Tai statybos, kelių statybos, žemės, žemėtvarkos, žemės ūkio, miškų ūkio, miškotvarkos, žvejybos, upių transporto, vandens telkinių, pakrančių, parkų, akvakultūros tvenkinių tvarkymo darbai, aptarnavimo darbai, susiję su poilsio namų, sanatorijų veikla, turizmu ir stovyklomis, kai jie veikia ne ištisus metus, taip pat darbai, susiję su sezoninį darbą dirbančių asmenų aptarnavimu, darbai, atliekami nešildomose patalpose (palapinėse) ir lauko sąlygomis, išskyrus nurodytuosius sąrašo 1 punkte, žvejybos darbai ir darbai, susiję su žuvų perdirbimu, realizavimu bei veisimu.

Nustatyta, kad specialios pertraukos suteikiamos dirbant lauke,  kai temperatūra žemesnė kaip  -10 laipsnių, ar nešildomose  ir (ar) šaldomose  patalpose, kai  temperatūra yra  žemesnė kaip +4 laipsniai, taip pat dirbantiems sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba profesinės rizikos sąlygomis. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 val. darbo dieną (pamainą)  turi būti ne mažesnė nei 40 minučių ir jos turi būti suteiktos ne rečiau nei kas pusantros valandos.

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija