Gedimino kalną rekonstravo nelegalūs darbininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl to, kad Lietuvoje ir Lenkijoje registruotose Ukrainos piliečio valdomose bendrovėse buvo nelegaliai įdarbinami darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, apgaulingai tvarkoma apskaita. Įtariama, kad bendrovių direktorius galėjo pasisavinti apie 300 tūkst. eurų. Lietuvos bendrovė sudarydavo sutartis su darbuotojais, kad galėtų parodyti rangovams, jog darbuotojai yra įdarbinti įmonėje, tačiau „Sodrai“ apie tokį įdarbinimą pranešti „pamiršdavo“, taip  išvengdama mokėti PSD ir VSD mokesčius. Lenkijoje darbuotojai taip pat nebūdavo įdarbinami − jiems duodavo pasirašyti dokumentus lenkų kalba, kurių jie nesuprasdavo. Lenkijoje tariamai įdarbintiems darbuotojams Lietuvoje būdavo išrašomas komandiruotės į Lietuvą lapas, kad jie galėtų parodyti užsakovams, kad yra įdarbinti Lenkijos įmonėje. Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, dažnai darbuotojams pasirašant tik neoficialiame darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštyje. Nors abi minėtos bendrovės pirkdavo darbinius drabužius, darbų saugos priemones (šalmus, pirštines ir kt.), vėliau šios išlaidos būdavo išskaičiuojamos iš darbuotojų darbo užmokesčio. Lietuvoje registruota bendrovė dalyvavo daugybėje konkursų, o laimėjusi juos, pasirašydavo subrangos sutartis dėl statybos darbų atlikimo. Viena tokių – dėl Gedimino kalno rekonstrukcijos darbų. Nors minėtoje bendrovėje buvo vienas darbuotojas, direktorius pateikdavo, kaip manoma, suklastotus dokumentus, kad yra daugiau darbuotojų bei pasirašyta sutartis su Lenkijos įmone dėl subrangos darbų atlikimo. Užsakovams pervedus pinigus už atliktus darbus į įmonės sąskaitą, didžiąją dalį pinigų direktorius nuimdavo grynaisiais pinigais arba pervesdavo į asmeninę sąskaitą kaip paskolą ir vėliau nuimdavo kortele. Taip iš įmonės sąskaitos buvo išgryninta apie 200 tūkst. eurų. Taip pat apie 90 tūkst. eurų buvo pervesta į Lenkijoje registruotos įmonės sąskaitą, vėliau tas pats asmuo juos išgrynino. Kitos įmonės, užsakinėjusios statybos darbus iš minėtų bendrovių, tikėjo joms pateiktais suklastotais dokumentais ir  manė, kad  visi darbuotojai oficialiai įdarbinti.

Pastebima tendencija, kad didžioji dalis darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos į Lietuvą dirbti atvyksta iš Lenkijoje registruotų įmonių, komandiruočių pagrindu, nes Lenkijoje taikomos liberalesnės įdarbinimo procedūros ne ES šalių piliečiams. Kratos metu pas nelegalų verslą organizavusį Ukrainos pilietį rasta apie 26 tūkst. eurų grynųjų pinigų, skirtų neoficialiems darbo užmokesčiams mokėti, bei juodraštiniai užrašai, patvirtinantys, kad darbuotojai nebuvo oficialiai įdarbinti ir darbo užmokestis jiems mokamas neoficialiai.   

Šaltinis: FNTT