Ką daryti jeigu mano verslas patiria sunkumų dėl COVID19?
Kreipkitės į INVEGA.
Visą pagalbos verslui priemonių paketą rasite čia.
Galimybė atidėti visus mokesčius – kreipkitės į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMĮ) arba SODRĄ.
Aktuali VMI informacija verslui dėl COVID-19
Galimybė kreiptis į savivaldybę su prašymu atidėti komercinio NT mokestį
Vyriausybė š.m. kovo 16 d. priėmė sprendimą rekomenduoti savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių.
Galimybė skelbti (dalinę) prastovą vienam ar grupei darbuotojų
Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.
Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.
Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Subsidijomis prastovų metu per karantiną galės pasinaudoti neįgaliuosius bei kitas remiamas grupes įdarbinančios įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos. Į subsidijas negalės pretenduoti tik biudžetinės įstaigos.
Valstybės subsidijų dydžiai:
- 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto.
- 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
Darbdaviai, kuriems bus mokama subsidija darbo užmokesčiui, turės išlaikyti ne mažiau kaip 50 proc. darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
Subsidijos dydį galės pasirinkti pats darbdavys. Darbdaviui pasirinkus mokėti didesnę dalį darbo užmokesčio nei minimali alga, padidės ir valstybės subsidija. Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos. Dėl subsidijų įmonės turi kreiptis į Užimtumo tarnybą.
Visą informaciją, ką turi daryti darbdaviai norėdami gauti subsidiją, rasite čia.
Galimybė gauti išmoką dirbantiems savarankiškai
Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo arba karantino mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo.
Išmokos dydis sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie taip pat dirba pagal darbo sutartį.
Ką daryti norint gauti išmoką, rasite čia.
Daugiau informacijos apie valstybės pagalbą darbuotojams ir darbdaviams galite rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje.
Savarankiškai dirbantiems asmenims leista atidėti PSD įmokų mokėjimą.
Seimas balandžio 7 d. ypatingos skubos tvarka priėmė Sveikatos draudimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-4692(2), kuriomis savarankiškai dirbantiems asmenims suteikta teisė nebemokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu.
Ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nesumokėtas PSD įmokas minėti asmenys turės susimokėti per 2 metus nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino atšaukimo.
Ekonominės ir finansinės priemonės
Ekonominių ir finansinių priemonių įgyvendinimui Vyriausybė planuoja skirti 10 proc. nuo šalies bendro vidaus produkto (BVP), tai sudarys 5 mlrd. eurų. Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą rasite čia.
Daugiau skaitykite čia.
Dėl force majeure pažymų
Verslas, patiriantis sunkumų dėl Korona viruso sukeltų aplinkybių, gali kreiptis į teritorinius prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo. Jas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Pažymos dėl force majeure aplinkybių bus išduodamos per kiek įmanoma trumpesnį laiką nelaukiant 20 d. termino pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad pažymos nėra išduodamos automatiškai vien dėl paskelbtos ekstremalios situacijos. Kiekvieną atvejį Rūmai vertina individuliai. Išsamesnę informaciją dėl Rūmų išduodamų force majeure pažymų galite rasti čia.
Detalų aprašą dėl force majeure pažymos gavimo galima rasti čia.
Dėl ES investicijų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) numatė, kad dėl koronaviruso rizikos verslui ir ekonomikai bus užtikrinti adekvatūs ir lankstūs veiksmai, jei dėl koronaviruso ES projektų vykdytojai negali dalyvauti suplanuotuose svarbiuose renginiuose užsienyje arba bus nepagaminama ir verslo atstovams laiku nepristatoma įranga. Kiekvienas įmonės projekto atvejis bus sprendžiamas individualiai, o projektų veiklos bus pratęsiamos. ES investicijų agentūros užtikrins nenutrūkstamą klientų konsultavimą ir informavimą, mokymus internetu.
COVID-19 viruso keliamas pasekmes atskiriems ES investicijų priemonių projektų atvejams galima prilyginti force majeure atvejui, kai sutartiniai įsipareigojimai negalės būti vykdomi dėl aplinkybių, kurių atsiradimo neįmanoma kontroliuoti ir protingai numatyti sutarčių sudarymo metu, taip pat nėra įmanoma užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Tačiau aplinkybės, dėl kurių bus neįmanoma vykdyti sutartinių įsipareigojimų, yra laikinos. Šalys turėtų būti atleidžiamos nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas, atsižvelgiant į aplinkybių įtaką sutarties vykdymui.
Daugiau informacijos rasite LVPA interneto svetainėje.
Dėl viešųjų pirkimų, susijusių su renginio datos nukėlimu
Perkančiosios organizacijos, įvertinusios esamą padėtį šalyje, gali inicijuoti viešųjų pirkimų sutarties keitimą, pavyzdžiui, susijusį su renginio datos nukėlimu. Toks sutarties pakeitimas gali būti atliekamas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta galimybe perkančiosioms organizacijoms keisti pirkimo sutartis tuo atveju, kai toks poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kai pakeitimas iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio, o pakeitimo vertė neviršija 50 proc. sutarties vertės.
Šaltinis: Ekonomikos ir inovacijų ministerija