su Panevėžio apygardos prokuratūra vykdo didelės apimties ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimai
nelegalių ir suklastotų augalų apsaugos produktų prekyba.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir stambaus masto
neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla. Tyrimą kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros
Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.
Ikiteisminiame tyrime atliktos kratos, kurių metu aptiktas fasavimo „fabrikas“ ir paimtas įspūdingas
kiekis galimai nelegaliai parduodamų neaiškios sudėties cheminių mišinių ir kitų klastočių, kurių
vertė rinkoje, specialistų skaičiavimu, gali siekti apie 2 mln. eurų. Kol kas įtarimai pareikšti vienam
asmeniui.
FNTT pareigūnai įtaria, kad Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos regionuose veikusi asmenų grupė
nelegaliai prekiavo augalų apsaugos produktų falsifikatais, atgabentais iš Kinijos, Rusijos,
Ukrainos, Lenkijos. Įtariama, kad nelegalią prekybą chemikalų klastotėmis organizavo agronomiją
išmanantys asmenys, anksčiau turėję sąsajų su žemės ūkio veikla užsiimančiomis bendrovėmis,
augalų apsaugos produktų prekyba.
Įtariama, kad padirbti chemikalai šešėlyje buvo pardavinėjami prisidengiant juridiniais asmenimis,
kuriems neva atstovavo prekeiviai. Turimais duomenimis, už nelegalias prekes galimai buvo
atsiskaitoma grynaisiais pinigais, taip pat ir išrašant fiktyvias sąskaitas faktūras, kurios vėliau
nebūdavo įtraukiamos į pardavėjų oficialiai atstovaujamų įmonių buhalterijas. Netikrose sąskaitose
dažniausiai būdavo nurodomas fiktyvus mokėjimo pagrindas, pavyzdžiui, apmokėjimas už tariamai
parduotą legalų produktą ar suteiktas specialisto konsultacijas. Dalį nelegalios produkcijos asmenys
galimai pardavinėjo ir individualiai, neturėdami leidimo ūkinei komercinei veiklai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, padirbtas prekes pardavinėję asmenys su potencialiais klientais
bendraudavo slapstydamiesi, naudodavo įvairias mobiliąsias pokalbių programėles, o prekes
nelegaliai parduodavo tik patikimiems klientams – ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams, žemės
ūkio bendrovėms, kitiems komercinę veiklą vykdantiems asmenims. Šešėlinę prekybą organizavę
asmenys, manoma, padirbtą produkciją įsigydavo dideliais kiekiais, vėliau perfasuodavo į mažesnes
talpas, pažymėdavo produktų etiketėmis ir realizuodavo klientams. Nelegalios prekės, siekiant jas
nuslėpti, buvo žymimos ir sutartiniais ženklais – atitinkamais numeriais.
Vykdomame ikiteisminiame tyrime 5 miestuose buvo atliktos kratos įtariamų nusikalstamas veikas
vykdančių asmenų gyvenamosiose vietose, jų vadovaujamose bendrovėse, sandėliavimo patalpose.
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos preliminariu vertinimu, kratų metu rastų jau supakuotų ir
paženklintų augalų apsaugos produktų vertė, skaičiuojant pagal originalių produktų rinkos kainą,
gali siekti per 200 tūkst. eurų. Vertinant kartu su neaiškios cheminės sudėties mišiniais, supakuotais
kačių kraiko etiketėmis paženklintuose maišuose bei trąšų maišuose, sulaikytų klastočių vertė
rinkoje gali siekti apie 2 mln. eurų. Didžiosios dalies jau supakuotų produktų veikliosios medžiagos
priskiriamos sulfonilurėjos grupei – tai herbicidai, kurių naudojimo norma yra ypač maža.
Specialistai suskaičiavo, kad jei priemonės būtų naudojamos po 25 gramus 1 hektarui, tai vien kratų
metu maišuose rasto kiekio pakaktų 163 tūkst. hektarų.
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos turimais duomenimis, į Lietuvos rinką nelegalūs falsifikatai
patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš Ukrainos per
Lenkiją arba per Rusiją bei Latviją. Kai kurie ekspertai prekybos augalų apsaugos produktų
falsifikatais pelningumą prilygina pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais,
ginklais ar žmonėmis. Už šias nusikalstamas veikas griežtai baudžiama, o prekyba augalų apsaugos
produktų falsifikatais iki šiol klesti šalia sąžiningos žemdirbystės.
Skaičiuojama, kad nelegalių augalų apsaugos priemonių Lietuvoje per metus gali būti realizuojama
maždaug už 40 mln. eurų.
Šaltinis: FNTT