Antram karantinui šalies verslas ir gyventojai ruošėsi, pagalbos iš valstybės kreipiasi rečiau

Dėl pandemijos ribojimų nukentėję darbdaviai, darbuotojai ir toliau gali naudotis įvairiomis
valstybės pagalbos priemonėmis: subsidijomis darbo užmokesčiui prastovų metu, „Sodros“ įmokų
atidėjimu, gauti ligos išmoką nesergančio vaiko priežiūrai. Pastebima, kad antrajam karantinui
šalies gyventojai ir verslas ruošėsi ir dalis jų prie karantino ribojimų sėkmingai prisitaikė, todėl
lyginant su pirmuoju karantinu, dėl valstybės paramos kreipėsi rečiau. Įvestas antrasis karantinas
ekonomikos sektorius paveikė skirtingai. Nuo jo labiausiai nukentėjo tiesiogiai apribotos veiklos –
maitinimo ir apgyvendinimo, į turizmą orientuotos ir pramogų veiklos. Kita vertus, daugelio kitų,
tik iš dalies apribotų veiklų kol kas apyvarta mažėja pastebimai mažiau nei per pirmąjį karantiną.
KETVIRTADALIU MAŽIAU DARBDAVIŲ, PASKELBUSIŲ PRASTOVAS. Darbdaviai, dėl
karantino negalintys suteikti darbo darbuotojams, gali skelbti prastovas ir kreiptis dėl darbuotojo
darbo užmokesčio kompensavimo. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai kovą
prastovas buvo paskelbę per 20 000 įmonių – tai didžiausias skaičius visos pandemijos metu. Šiuo
metu prastovas paskelbusių įmonių yra ketvirtadaliu mažiau ir siekia 15 tūkst. Prastovos yra
paskelbtos per 120 tūkst. darbuotojų. Nuo šių metų sausio darbdaviams kompensuojama 100 proc.
prastovose esančių darbuotojų priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 963 eurai „ant popieriaus”. Taip siekiama, kad kuo daugiau darbuotojų išsaugotų savo darbo vietas ir darbą tęstų
atslūgus pandemijai. Pastebima, kad mažiau darbdavių kreipiasi subsidijų darbo užmokesčiui už
prastovose esančius darbuotojus. Lyginant su pirmuoju karantinu, sulaukta per 30 proc. mažiau
prašymų skirti subsidijas darbuotojų užmokesčiui.
2,5 KARTO MAŽIAU PRAŠYMŲ DĖL „SODROS“ ĮMOKŲ ATIDĖJIMO. Įmonių, pateikusių
„Sodrai“ prašymus netaikyti sankcijų per antrąjį karantiną, sumažėjo daugiau nei 2 kartus lyginant
su pirmuoju. Šiuo metu 5 200 draudėjų yra pateikę „Sodrai“ prašymus netaikyti sankcijų, o jų
įsipareigojimų suma siektų apie 49 mln. eurų. Kokią dalį šių įmokų įmonės sumokės ir kiek atidės –
paaiškės pasibaigus karantinui. Per pirmąjį karantiną „Sodra“ buvo gavusi daugiau nei 12 tūkst.
prašymų netaikyti sankcijų, o skola siekė beveik 125 mln. eurų.
MAŽIAU TĖVŲ KREIPIASI DĖL NEDARBINGUMO VAIKO PRIEŽIŪRAI. Tėvų, turinčių
nedarbingumo pažymėjimą prižiūrėti ugdymo įstaigų nelankančių darželinukų ir pradinukų, yra
mažiau nei per pirmąjį karantiną. Šiuo metu galiojantį nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario
priežiūrai turi apie 20 tūkst. asmenų, kai per pirmąjį karantiną tokių būdavo 50 – 60 tūkst. Nemaža
dalis tėvų prisitaikė prie karantino sąlygų, derina darbą nuotoliniu būdu ir atžalų priežiūrą, dalis jų –
naudojasi galimybe vaikus leisti darželius.

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija