prekyba užsiimanti bendrininkų grupė įtariama išvengusi daugiau nei 3 mln. pridėtinės vertės
mokesčio (PVM) ir kitų mokesčių sumokėjimo valstybei. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Tyrimą
atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Muitinės
kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnais, taip pat bendradarbiaujama su Muitinės
departamento Imuniteto tarnyba, policija ir Valstybine mokesčių inspekcija.
Tyrimo metu nustatyta, kad Klaipėdoje registruotos, muitinės tarpininko veikla užsiimančios
įmonės direktorius, įtariama, ir nusikalstamos schemos organizatorius, kartu su ne mažiau kaip
penkių bendrininkų grupe galimai sukūrė mokesčių slėpimo schemą, pagal kurią į Lietuvą iš
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kanados ir Islandijos gabeno automobilius ir, panaudodami
pačių kontroliuojamas 7 fiktyvias įmones, imitavo automobilių importo, pirkimo–pardavimo
sandorius. Manoma, kad, veikiant pagal tokią schemą, į valstybės biudžetą galimai nesumokėta
PVM, pelno ir dalis muito mokesčių. Skaičiuojama, kad bendra nesumokėtų mokesčių suma gali
viršyti 3 mln. eurų.
Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad pasinaudojant 7 fiktyviomis, veiklos
nevykdančiomis įmonėmis nuo 2019 metų į Lietuvą buvo atgabenta apie 1,7 tūkst. automobilių,
kurių bendra pardavimo vertė gali siekti per 15 mln. eurų. Įtariama, kad bendrininkai veikė pagal
pareigūnams žinomą schemą – viena fiktyvi įmonė automobilių importui būdavo naudojama kelis
mėnesius, vėliau ją pakeičiant kita – kontroliuojama, taip pat fiktyvia įmone. Įmonių direktoriais
buvo paskirti asocialūs, ne kartą teisti, įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys ar net užsienio
valstybėse gyvenantys ir apie savo vadovavimą įmonėms nė nenutuokiantys asmenys iš Ukrainos,
Moldovos, Kirgizijos. Dauguma bendrininkų valdomų įmonių nevykdė jokios veiklos, teikė
neteisingas ataskaitas valstybės institucijoms.
Automobiliams atvykus į Lietuvą, iš jūrų uosto teritorijos transporto priemones pasiimdavo galimai
tikrieji jų savininkai – perpardavinėtojai.
Nedeklaravę jokių įsigijimo sandorių, perpardavinėtojai automobilius pardavinėjo prisidengdami
dar 3 fiktyviomis įmonėmis, kurių direktoriais taip pat buvo asocialūs, teisti, užsienyje gyvenantys
asmenys. Galutiniai pirkėjai automobilį tariamai įsigydavo iš fiktyvios įmonės ir, gavę galimai
suklastotus transporto priemonės dokumentus, automobilį įregistruodavo Lietuvoje. Privalomi
sumokėti mokesčiai valstybės biudžeto nepasiekdavo, nes fiktyvios įmonės neteikdavo jokių
ataskaitų, nebuvo registruotos PVM mokėtojomis ir nemokėjo jokių mokesčių.
Surinkus pakankamai duomenų apie galimai vykdomą nusikalstamą veiklą, FNTT, Muitinės
kriminalinės tarnybos, Muitinės imuniteto tarnybos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos
komisariato pareigūnai atliko daugiau kaip 20 kratų įtariamųjų gyvenamose ir darbo vietose,
automobiliuose, kitose su tyrimu susijusiose vietose visoje Lietuvoje. Kratų metu rasti duomenys ir
daiktai, patvirtinantys asmenų vykdomą nusikalstamą veiklą.
Dviem asmenims pareikšti įtarimai dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo.
Muitinės tarpininko veikla užsiimančios uostamiesčio įmonės direktoriui paskirta griežčiausia
kardomoji priemonė – suėmimas. Dar 12 asmenų apklausti kaip specialieji liudytojai.
Tyrimo metu laikinai apribota nuosavybės teisė į uostamiesčio įmonės direktoriui priklausantį turtą:
turimus automobilius, namą, kotedžą, butą, administracinį pastatą. Taip pat apribotos nuosavybės
teisės į 505 fiktyvių įmonių vardu importuotus automobilius. Skaičiuojama, kad jų vertė gali viršyti
6 mln. eurų. Turimais duomenimis, įtariamasis mėgo prabangų gyvenimo būdą, dažnai keliaudavo
po egzotines šalis, pirkdavo ne tik brangius automobilius, bet ir nekilnojamąjį turtą vaizdingose
vietovėse.
FNTT turi visą informaciją apie tikruosius automobilių savininkus, kurie realiai juos įsigijo iš
trečiųjų šalių. Minėtų automobilių pardavimas apribotas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, todėl
bandymas paslėpti, parduoti ir registruoti minėtus automobilius gali užtraukti atsakomybę šiuos
veiksmus bandantiems atlikti asmenims.
Tyrimą kontroliuojančio prokuroro Arvydo Navicko teigimu, šioms transporto priemonėms yra
pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Šių automobilių grąžinimo klausimas
automobilius įsigijusiems asmenims bus išspręstas tik po to, kai už juos bus sumokėti visi Lietuvoje
privalomi mokesčiai.
Šaltinis: FNTT