Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, Nepriklausomybės akto signataras Petras Vaitiekūnas sako, kad Ukraina jau atlieka NATO funkciją, ir apgailestauja, kad NATO lyderiai nepasirengę žengti lemtingą žingsnį ir priimti Ukrainą į Aljansą. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mariusz Antonowicz mano, kad nederėtų nuvertinti NATO sprendimų, mat tai „nėra nulis“, o rimti įsipareigojimai Ukrainai.
Lietuvos ir svarbiausių NATO narių požiūriai išsiskyrė. Šitaip LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sakė P. Vaitiekūnas, analizuodamas antradienį NATO lyderių susitarimą dėl Ukrainos galimybių tapti NATO nare.
Aljanso lyderiai galop sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
P. Vaitiekūnas pabrėžė, kad NATO lyderiai aptarė paketą Ukrainai iš trijų elementų.
„Visų pirma, daugiametė parama Ukrainai kare, perėjimas prie NATO standartų, perėjimas prie pagal NATO doktriną paruoštų Ukrainos gynybos planų. Antra, Ukrainos NATO taryba, kad tai bus konsultacinis, bendrų sprendimų priėmimo organas, kuriame Ukraina su NATO šalimis susitiks kaip lygi su lygiais ir galės diskutuoti, konsultuotis, siūlyti sprendimas. Na, ir trečias – nebus narystės plano, Ukrainos kelias iki NATO yra vienas žingsnis. Ne du žingsniai, kaip kad Gruzijai būtų, o vienas. Ukraina bus pakviesta, kai sąjungininkai sutiks ir Ukraina atitiks sąlygas.
Na, tai žinote, pakeiskite žodį „Ukraina“ į „Armėnija“. (…) Nedaromas skirtumas. O skirtumas yra didžiulis, todėl, kad Ukraina jau atlieka NATO funkciją, ji realiai karo lauke gina Europą, gina ir mus nuo iš Rytų kylančio pavojaus“, – pabrėžė P. Vaitiekūnas.
Antradienį skambėjusias formuluotes jis vadino „europietiškomis“, „racionaliomis“, bet „neteisingomis“. Jis pabrėžė, kad Rusija kariauja su Europa ir Vakarų civilizacija, nors karas ir vyksta tik Ukrainos teritorijoje.
„Reikia atvirai pasakyti, kad NATO šalys yra nepasirengusios. Kam nepasirengusios? Kai kurios NATO šalys yra nepasirengusios siųsti savo kareivius į karą Ukrainoje, kad jie žūtų Ukrainos stepėse už Ukrainos laisvę“, – reziumavo P. Vaitiekūnas.
Pasak buvusio ambasadoriaus, labai svarbu išvengti branduolinio konflikto, o tai įmanoma tik demonstruojant ryžtingą poziciją.
„Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas formuluoja, kad Ukraina nepasiruošusi, neatitinka kriterijų. Tai yra NATO nepasirengęs, NATO šalys yra nepasirengusios.
Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į Lietuvos poziciją. Kodėl Lietuvos pozicija, kad Ukraina turi gauti pakvietimą ir kuo greičiau tapti NATO, o aš pridėčiau – ir ES nare, yra racionali ir teisinga? (…) Lietuvos pozicija, kuri yra, kad Ukraina turi tapti kuo greičiau NATO ir ES nare, ir tai reikštų karo pabaigą, kodėl ji yra teisinga, o vis dėlto didžiosios NATO šalys ir Stoltenbergas daro klaidą?
Kai mes sakome „Ukraina“, dedame skirtingą prasmę į šį žodį. NATO šalys remiasi žvalgybos duomenimis. Ir kai jos sako „Ukraina“, turi galvoje Ukrainos valdžią. Ukrainos valdžioje yra labai daug problemų, neišspręstų klausimų. Ir taip – galima sakyti, kad Ukrainos valdžia kažin ar yra pasirengusi narystei NATO ir ES. (…)“, – nuostatų skirtumą analizavo P. Vaitiekūnas.
Kaip Ukrainos valdžios problemas, kurios kelia abejonių Aljanso nariams, jis nurodė Rusijos šnipus, Rusijos įtakos agentus, korupciją, nuovargį ir nusivylimą, sunkiai vykstančias reformas, garantijų, kad Ukrainoje išliks provakarietiška demokratijos kryptis, stygių.
„Vakariečiai mato šias problemas, jas raportuoja žvalgybos institucijos, kurios dirba Ukrainoje. Ir jie daro išvadą, kad per daug didelė rizika dabar prisiimti ir priimti Ukrainą į NATO“, – svarstė P. Vaitiekūnas.
„Norint išvengti to paties blogiausio – trečiojo pasaulinio karo – scenarijaus, reikia daryti agresoriui nuolaidas ar veikti ryžtingai? Ar mes mažai turime istorijoje pavyzdžių, kai buvo veikiama darant nuolaidas ir sakant, kad Hitleris yra visiškai racionalus vaikinas, su juo galima susitarti, kalbėtis, jis supranta argumentus? Tai mes dabar tą pačią, analogišką situaciją turime su Putinu ir Putino Rusija. Tokių norinčių pasikalbėti, bent jau pradžioje, buvo labai daug. (…) Jeigu Rusijos elitas nebus įsitikinęs, kad Vakarai sureaguos ryžtingai ir neleis įvykti blogiausiam scenarijui, tai tas blogiausias scenarijus gali realizuotis“, – kalbėjo buvęs ambasadorius.
Antonowicz: tai nėra nulis
Stiklinė labiau pusiau pilna nei pusiau tuščia. Šitaip sprendimus dėl Ukrainos apibendrino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mariusz Antonowicz.
„Vis dėlto NATO įsipareigojo atnaujinti Ukrainos kariuomenę, visą Ukrainos kariuomenę iki NATO standartų, kas yra svarbu. Įsipareigojo atsisakyti narystės veiksmų plano. Man rodos, tai yra Ukrainos kariuomenės sustiprinimas ir politinė, finansinė parama“. Tai nėra kažkas nieko, tai nėra nulis šioje vietoje“, – LRT.lt kalbėjo politologas.
Ar to pakaks, anot jo, parodys laikas ir geriau atsakytų kariškiai.
Politologas pabrėžė, kad narystės sąlygos yra palengvintos. Antra, paliekama galimybė apie narystę kalbėtis netgi jei nebus atkovotos visos teritorijos.
Jis nelinkęs sureikšminti Rusijos reakcijų į NATO viršūnių susitikimo sprendimus Vilniuje.
„Rusijos tikslas vis tiek lieka nugalėti Ukrainą kare. Rusija vis tiek mano, kad kariauja su NATO ir jai tai (sprendimai, priimti Vilniuje, – red. past.) yra tik patvirtinimas, kad ji kariauja su NATO“, – sakė Mariusz Antonowicz.
Siūlo laukti Bideno žinios: „Juk nevažiavo tiktai pasakyti „ne“?
„Atviros durys“ – jau nuo 2008 metų kartojama frazė, bet atrodo, kad Ukraina įstrigo tose prasisukančiose duryse. Tai jau nieko ta frazė nebežada“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Stambiu planu“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Gintas Karalius.
Pasak jo, kol kas matyti, kad dėl ginklų Ukrainai didesnę drąsą ir lyderystę rodo europiečiai nei JAV.
„Tiesa, reikia sulaukti, ką Joe Bidenas atvežė. Juk nevažiavo tiktai pasakyti „ne“, – pridūrė politologas.
Šaltinis: LRT