Pajamų deklaracija: kaip apmokestinti pajamas, gautas pardavus vertybinius popierius?

Investicijos į vertybinius popierius kasmet Lietuvoje tampa vis populiaresnės. Tiesa, pastebima, kad gyventojams vis dar kyla klausimų, susijusių su pajamų, gautų už vertybinius popierius, deklaravimu. Rasa Mikutienė, advokatų profesinės bendrijos „COBALT“ patarėja, dalijasi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį deklaruojant tokias pajamas.  

Teisininkė pastebi, kad Lietuvos gyventojai į vertybinius popierius dažniausiai investuoja per mūsų šalyje veikiančius tarpininkus, t.y. finansų maklerio įmones, komercinius bankus ir kt. Tokiu atveju tarpininkas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikia informaciją apie lėšas, gautas pardavus vertybinius popierius, kurias VMI įtraukia į preliminarią gyventojo deklaraciją.  

„Gyventojams svarbu atkreipti dėmesį, kad tarpininkai VMI pateikia informaciją apie vertybinių popierių pardavimo pajamas, tačiau nebūtinai informuoja apie įsigijimo kainą bei su įsigijimu ar pardavimu susijusias išlaidas. Jas į deklaraciją turi įtraukti pats gyventojas. Antraip, gyventojo pajamų mokestį jis mokės ne nuo pelno, gauto pardavus vertybinius popierius, o nuo visų gautų pajamų“, – sako R. Mikutienė. 

Kokias išlaidas galima atimti iš vertybinių popierių pardavimo pajamų?  

Nors teisės aktai leidžia iš pajamų atimti su vertybinių popierių įsigijimu ir pardavimu susijusius privalomus mokėjimus, „COBALT“ patarėja pastebi, kad neretai kyla neaiškumų, kokie konkrečiai mokėjimai gali būti atskaitomi.  

„Be įsigijimo kainos, iš vertybinių popierių pardavimo pajamų galima atimti mokestį už notaro veiksmus, atlyginimą už atliktas vertybinių popierių registravimo paslaugas. Gyventojams būtina turėti tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau jų pridėti prie deklaracijos nereikia“, – atkreipia dėmesį teisininkė. 

R. Mikutienė taip pat pabrėžia, kad jei konkrečiais vertybiniais popieriais galima prekiauti tik per viešosios apyvartos tarpininką, tuomet iš pardavimo pajamų galima atimti ir jam sumokėtą komisinį atlygį už konkrečios transakcijos įvykdymą. Tačiau jei į tarpininką buvo kreiptasi savanoriškai, siekiant gauti patarimą investavimo klausimais ar pan., jo atlygio iš pardavimo kainos išskaičiuoti negalima. 

Be to, iš vertybinių popierių perleidimo pajamų negalima išskaičiuoti palūkanų, sumokėtų už paskolą, kuri buvo panaudota vertybiniams popieriams įsigyti, sako teisininkė. 

Kokioms pajamoms taikoma GPM lengvata?

Taip pat svarbu nepamiršti, jog vertybinių popierių perleidimo pajamoms taikoma GPM lengvata. Jei suma, likusi iš vertybinių popierių perleidimo pajamų atėmus įsigijimo kainą ir aptartas išlaidas, viršys 500 Eur sumą, ji bus apmokestinama GPM. Jei skirtumas neviršija 500 Eur sumos, jis neapmokestinamas ir vertybinių popierių perleidimo pajamų deklaruoti apskritai neprivaloma.

„Lengvata netaikoma, jei perleidžiamus vertybinių popierius išleido tikslinės teritorijos įmonė arba, jei pajamos yra gaunamos iš tikslinės teritorijos įmonės ar gyventojo. Be to, lengvata netaikoma, jei vertybinius popierius superka pati jas išleidusi įmonė. Pavyzdžiui, įmonė superka akcijas, nes mažina įstatinį kapitalą arba yra likviduojama“, – pabrėžia patarėja.

Vertybinių popierių perleidimo pajamos apmokestinamos 15 arba 20 proc. GPM. Aukštesnis tarifas taikomas, jei bendra gyventojo metinių pajamų, neįskaitant darbo santykių ir individualios veiklos, suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžių, kas 2023 m. sudarė 202 188 Eur. 


Šaltinis: BNS