Trečiadienį europarlamentarai balsavo už kitų metų ES biudžetą, kuriame jų pastangomis užtikrinta daugiau lėšų sveikatos apsaugai, humanitarinei pagalbai, sienų valdymui ir kovai su klimato kaita.
Lapkričio 16 d. pasibaigusiose biudžeto derybose su ES valstybėmis EP nariai užtikrino, kad kitų metų ES įsipareigojimai sudarys 199,44 mlrd. eurų, o konkrečios išmokos sieks 155,21 mlrd. eurų.
Europarlamentarų dėka naujasis biudžetas išlaikys padidintą finansavimą Ukrainai, kuris buvo įtvirtintas 2024 m. vasario mėn. ilgalaikio ES biudžeto peržiūroje. Be to, ES programoms, kuriomis siekiama pagerinti žmonių gerovę, sustiprinti ES valstybių konkurencingumą, kovoti su klimato kaita, sveikatos apsaugos, migracijos ar gynybos iššūkiais, bus skirti papildomi 230,7 mln. eurų (palyginus su pirminiu Komisijos pasiūlymu).
Studentų mainų programai Erasmus+ bus skirti papildomi 422 mln. eurų, o mokslinių tyrimų programai „Horizontas“ – papildomi 20 mln. eurų. Kartu sutarta, kad šios programos nenukentės padengiant dvigubai išaugusias ES gaivinimo plano palūkanas, kurioms sumokėti bus pasitelktas atskiras mechanizmas.
Pagrindinis EP pranešėjas Victor Negrescu (Socialistai ir demokratai, Rumunija) pažymėjo: „ „2025 m. ES biudžetas yra 6 proc. didesnis už 2024 m. biudžetą, o tai papildomi 10 mlrd. eurų europiečių poreikiams ir ekonomikos gaivinimui. Nepaisant sunkių politinių ir ekonominių sąlygų, ES yra pajėgi sutelkti paramą būtinos politikos įgyvendinimui.“
2025 m. ES biudžetui pritarė 418 EP narių, 185 nepritarė, o 67 susilaikė.
Virš 90 proc. ES biudžeto lėšų skirta ES valstybėms, kurios finansuoja piliečių, regionų, ūkininkų, mokslininkų, studentų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo projektus. ES lėšos, kitaip nei nacionaliniai biudžetai, yra investicinės, jomis siekiama skatinti ekonominį augimą. Metinis ES biudžetas yra santykinai nedidelis (apie 160-180 mlrd.) ir prilygsta Danijos biudžetui, kuris tarnauja 5,6 mln. gyventojų, arba 70 proc. Lenkijos biudžeto, kuris skirtas 38 mln. gyventojų.
Šaltinis: Europos parlamentas