Šarūnas SUBATAVIČIUS
Pabaiga. Pradžia Nr. 22 (1246)
Kolekcinės auksinės monetos
Lietuvos bankas nusprendė, kad monetos iš tauriausių metalų bus kaldinamos tik ypatingais atvejais, siekiant įamžinti svarbiausius valstybės įvykius. Pirmoji 1 lito nominalo auksinė moneta buvo nukaldinta 1997 m., minint Lietuvos banko įsteigimo ir lito įvedimo 75-ąsias metines. Dvigubo jubiliejaus simboliu buvo pasirinktas pirmojo Lietuvos banko valdybos pirmininko, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Vlado Jurgučio (1885–1966) portretas su parašo faksimile, buvusia ant tarpukario Lietuvos banknotų.
1 lito moneta, skirta Lietuvos banko įsteigimo ir lito įvedimo 75-osioms metinėms. Auksas, 1997 m.
Įdomu tai, kad, nepaisant nusistovėjusios monetų kaldinimo tradicijos, ši proof kokybės (veidrodinio paviršiaus) moneta Lietuvos monetų kalykloje buvo nukaldinta iš gryno aukso (praba – 999,9, masė – 7,78 g) 1,5 tūkst. vienetų tiražu. Tais pačiais metais į apyvartą išleistas 200 tūkst. identiško dizaino vario ir nikelio lydinio proginių apyvartinių monetų tiražas.
Dėl savo populiarumo šios monetos kaipmat buvo išgraibstytos kolekcininkų ir, jei vario ir nikelio lydinio monetų su prof. V. Jurgučio portretu dar galima rasti už keliasdešimt eurų, tai auksinėmis 1 lito monetomis, kainuojančiomis ne vieną tūkstantį eurų, interneto aukcionuose beveik neprekiajama.
Kiek vėliau, 2005 m., siekiant įamžinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų atstatymą, iš gryno (999,9 prabos) aukso 1000 vnt. tiražu nukaldinta unikali, taisyklingo dvylikakampio formos 500 litų nominalo moneta, svėrusi net vieną unciją (31,10 g). Monetos averse buvo pavaizduotas istorinis Vytis iš LDK valdovo Žygimanto Augusto mažojo antspaudo, naudoto 1545–1572 m., o reverse – LDK valdovų rūmai.
500 litų moneta, skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Auksas, 2005 m.
Nors anuomet ši moneta kainavo net 2020 litų, visuomenėje ji buvo be galo populiari. Labiau pasiturintys kolekcininkai tiražą kaipmat išgraibstė (kai kurie, siekdami investuoti, šių monetų pirko dešimtimis vienetų). Dėl itin nedidelio tiražo šiandien moneta yra gana reta ir brangi, tad jos kaina aukcionuose gali svyruoti nuo 4,5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų. Maža to, Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. buvo nustatyta keli atvejai, kai bandyta parduoti iš gryno aukso pagamintus šių monetų padirbinius.
2007 m., artėjant Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio jubiliejui, nuspręsta nukaldinti unikalių auksinių, proof kokybės 100 litų monetų seriją. Buvo išleistas 5 tūkst. vnt. monetų tiražas, skirtas Lietuvos vardo minėjimo Kvedlinburgo analuose tūkstantmečiui. 2008 m. monetų tiražas (10 tūkst. vnt.) buvo skirtas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o 2009 m. monetų tiražas (10 tūkst. vnt.) – Kovo 11-osios Lietuvai.
100 litų moneta, skirta pirmajam Lietuvos vardo paminėjimui. Auksas, 2007 m.
Apyvartinės proginės litų monetos
Pirmoji proginė apyvartinė moneta, kaip jau rašėme, – 1 lito moneta, skirta Lietuvos banko ir lito 75-mečiui, buvo nukaldinta 1997 m. 200 tūkst. tiražu ir sulaukė milžiniško populiarumo. Vėliau dideliais tiražais nukaldintos dar septynios tokio tipo (dydžio ir svorio) vario ir nikelio lydinio monetų laidos.
Išleistos monetos: 1999 m. – Baltijos kelio 10-mečiui, 2004 m. – Vilniaus universiteto 425-osioms metinėms paminėti (ši moneta – viena iš retesnių), 2005 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įamžinti (analogiško dizaino, kaip ir tais pačiais metais nukaldinta auksinė moneta), 2009 m. – Vilniui – Europos kultūros sostinei, 2010 m. – Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių proga, 2011 m. – Europos krepšinio čempionatui ir 2013 m. – Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai paminėti.
2012–2013 m. dideliais tiražais buvo kaldinamos proginės apyvartinės 2 litų monetų serijos, skirtos Lietuvos kurortiniams miestams – Birštonui, Druskininkams, Neringai, Palangai, taip pat ir gamtos bei žmogaus kūriniams – Puntukui, Stelmužės ąžuolui, laivui kurėnui ir verpstei. Dalis šių monetų pateko į apyvartą, tačiau greitai buvo išgraibstytos kolekcininkų, o kolekciniam naudojimui 2 litų monetos buvo parduodamos ir atskirose kortelės tipo pakuotėse.
Proginių apyvartinių 1 ir 2 litų monetų rinkinys
Ruošiantis euro įvedimui, proginių litų kaldinimas nestojo
Nusprendus nukelti euro įvedimą į 2015 m. sausio 1 d., Lietuvos bankas ir Lietuvos monetų kalykla toliau tęsė proginių monetų kūrimo darbus ir nukaldino nemažai apyvartinių proginių monetų, skirtų svarbiems įvykiams, asmenims ar gamtos paminklams įamžinti.
Atskirai iš jų galima paminėti 2011 m. nukaldintą 50 litų sidabrinę monetą, skirtą rašytojos ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861–1943) 150-osioms gimimo metinėms paminėti, taip pat Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms, Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, 1863–1864 m. sukilimo 150-ųjų metų sukakčiai, Dionizo Poškos baublių 200-ųjų metų sukakčiai, pirmojo LDK žemėlapio išleidimo 400-ųjų metų sukakčiai skirtas monetas, tačiau apyvartoje jos taip ir nepasirodė, kadangi buvo skirtos apdovanojimams ir kolekcininkams.