Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas po truputį gerėja, tačiau giluminės žinios apie investavimą ir ekonominius reiškinius vis dar išlieka viena silpniausių visuomenės vietų – tai rodo naujausias Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas. 2025 metų finansinio raštingumo indeksas pasiekė 46 balus iš 100 galimų. Tai – aukščiausias rezultatas nuo indekso sudarymo pradžios 2019-aisiais. Tuomet šis rodiklis siekė 43 balus.
Naujausias Lietuvos finansinio raštingumo indeksas atskleidžia, kad gyventojai vis geriau išmano kasdienius finansų valdymo pagrindus: net 90 proc. apklaustųjų teisingai atpažįsta deficitinį biudžetą, o 73 proc. žino, kad netekus darbo reikėtų turėti bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio santaupų. Beveik du trečdaliai respondentų supranta, jog visi indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti valstybės, o 65 proc. mano, kad rekomenduojama taupyti ne mažiau kaip 10 proc. savo pajamų.
„Matome, kad visuomenėje stiprėja elementarios finansinės higienos supratimas – žmonės moka planuoti biudžetą, supranta taupymo svarbą, atsakingai vertina finansinius įsipareigojimus. Tai – gera žinia. Tačiau žvelgiant į sudėtingesnes temas, ypač investavimą, ekonominius rodiklius ar pensinį planavimą, žinių trūkumas vis dar išlieka didelis“, – sako dr. Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė.
Ekonominių ir investavimo sąvokų suvokimas tyrime buvo įvertintas prasčiausiai. Vidutiniškai tik kas ketvirtas gyventojas atsako teisingai į klausimus apie infliacijos poveikį pinigų vertei, palūkanų apskaičiavimą ar AAA reitingo reikšmę. Vos 16 proc. apklaustųjų žino, kiek akcijų turėtų sudaryti pensijų fondo portfelį likus dešimt metų iki pensijos, o daugiau nei trečdalis neteisingai interpretuoja populiariausius investavimo rodiklius, tokius kaip P/E santykis ar kapitalizacija.
„Sudėtingesni klausimai parodė, kad gilumines žinias apie finansus vis dar turi toli gražu ne visi. Kitaip tariant, su kasdieniais piniginiais sprendimais tvarkomės vis geriau, tačiau kai kalbame apie investicijas ar ilgalaikį finansinį saugumą, vis dar per dažnai pasikliaujame nuojauta ar klaidingomis prielaidomis. Tai rodo, jog būtina stiprinti finansinio švietimo iniciatyvas tiek formaliajame ugdyme, tiek suaugusiųjų mokymuose“, – pabrėžia dr. E. Čipkutė.
Paradoksalu, bet ne visi žmonės suvokia, kad jiems trūksta žinių. Net 30 proc. Lietuvos gyventojų vertina savo žinias kaip „geresnes, nei daugumos“, nors objektyviai jų finansinio raštingumo indeksas atsiduria skalėje nuo 1 iki 49 balų. Tai reiškia, kad dalis visuomenės pervertina savo žinias ir nejaučia poreikio jų gilinti.
Tik 23 proc. respondentų iš tiesų pademonstravo 70 balų ar aukštesnį rodiklį. Tyrimo duomenimis, aukščiausią finansinio raštingumo indeksą dažniausiai pasiekia didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didesnes pajamas.
„Reikšminga pažanga vyksta ne per naktį. Mūsų tikslas – pasiekti, kad finansiniai sprendimai kiekvieno žmogaus gyvenime būtų sąmoningi, pagrįsti žiniomis, o ne intuicija. Tą galima pasiekti tik nuosekliai dirbant – tiek valstybės mastu, tiek kiekviename namų ūkyje“, – sako LBA prezidentė.
Finansinio raštingumo indeksas buvo nustatytas atlikus reprezentatyvų tyrimą, vykdytą 2025 m. sausio–vasario mėnesiais. Tyrimo metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė respondentus nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje Lietuvoje.
Finansinio raštingumo indekso tyrimo klausimyną ir indekso skaičiavimo metodiką parengė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros mokslininkai.
Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija