Šarūnas SUBATAVIČIUS XV a. pabaigoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) pradėjo formuotis privačių ir valstybinių dokumentų saugojimo tradicijos. Tuo metu nedidelius dokumentų ryšulėlius su savimi vežiojosi Radvilų giminės pradininkas, Vilniaus pilininkas Kristinas Astikas bei kiti to meto didikai. Tuo tarpu to meto …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Vienoje iš seniausių monarchijų – Didžiojoje Britanijoje – iki šiol tebegalioja 1313 m. priimtas draudimas parlamento salėje pasirodyti su šarvais arba numirti būnant parlamente. Tokie iš pažiūros keisti įstatymai atsirasdavo bandant apriboti nepageidaujamą žmonėms veiklą (pagal to meto žmonių suvokimą), tačiau …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Vyriausybės dokumentų ar pinigų padirbinėjimas yra rimtas įstatymų pažeidimas, už kurį, pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) statutą buvo baudžiama sudeginant (kaip ir už raganavimą). Visgi, pinigus padirbinėjo ir prastuomenė, ir valdovai. Kuo aukštesnė buvo žmogaus padėtis visuomenėje, tuo didesni …

Šarūnas SUBATAVIČIUS 1934 m. Lietuva Europoje išgarsėjo kaip pirmoji valstybė, suėmusi ir Kaune teisusi 126 žymiausius Klaipėdos nacių aktyvistus, kurie norėjo Klaipėdos kraštą prijungti prie Vokietijos ir kėlė neramumus (Noimano-Zaso byla).Nacių organizacijos Klaipėdos krašte buvo finansuojamos per Vokietijos vyriausiąjį konsulą ir …

Šarūnas SUBATAVIČIUS 1795 m. Rusijai prisijungus didelę Abiejų Tautų Respublikos dalį, kilmingų asmenų skaičius Rusijos imperijoje padidėjo tris kartus ir sudarė net 70 proc. visų Rusijos privilegijuotųjų. Dauguma jų buvo vadinamieji činšininkai bajorai ar smulkieji dvarininkai. Toks didelis skaičius laisvų ir …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Žyminiai ženklai – Lietuvoje jau pamirštas reiškinys, tačiau pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, iki pat 2000 m., Lietuvoje jie dar funkcionavo ir buvo reglamentuoti 1995 m. Žyminio mokesčio įstatymu. Žyminį mokestį iki 50 litų buvo galima sumokėti perkant žyminius ženklus. Žyminių …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Net ir nesant aktyvių karo veiksmų, Abiejų Tautų Respublikos kaimynės agresyviai kišosi į mūsų buvusios valstybės vidaus reikalus, politiką, ekonomiką ir labai stengėsi, kad tik nesustiprėtume. Vienas iš būdų, kurio griebėsi kaimynės, siekusios apriboti Abiejų Tautų Respublikos ekonomikos augimą …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Nuo seno tolimąją praeitį mėgta pateikti kuo gražiau. Šis fenomenas ypač suklestėjo XVIII a. pabaigoje, kartu su romantizmo epocha, ir tęsėsi visą XIX a. tiek Lietuvoje ir Lenkijoje, tiek Rusijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Škotijoje bei kitose šalyse. Anuomet daug istorinio …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Apie Rusijos ekonomiką iki Petro I reformų dauguma žino gana nedaug. Ne paslaptis, kad tai buvo gana smarkiai atsilikusi, taip pat ir ekonomiškai, senovės valstybė. Bėgant amžiams, suprasta, kad, norint pasivyti Europos monarchijas, reikalingos kardinalios reformos, tačiau iki Petro I …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Buhalterinės apskaitos pagrindai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) formavosi karališkuose (valstybiniuose) dvaruose. Siekdamas, kad šios valdos duotų daugiau pajamų, 1514 m. Žygimantas Senasis išleido dvarų ir valsčių pajamų tvarkymo nuostatus (iki tol dvarai pajamas ir išlaidas registruodavo savo nuožiūra ir gana …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Pabaiga. Pradžia Nr. 14 (1166) Tradicijos ir eksdivizijosAbiejų Tautų Respublikoje (ATR) įstatymai buvo labiau palankesni skolininkui. Jie sudarydavo galimybes skolininkams išsisukinėti nuo skolos grąžinimo, vilkinti tai dešimtmečius. XIX a. pradžioje situacija kiek pasikeitė, tačiau skolintojai dar nuo ATR laikų savo …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Ir praeityje, neturint reikiamos pinigų sumos, buvo skolinamasi. Tačiau tiek valstybės teisinė sistema, tiek žmonių gyvenimo būdas ir įpročiai buvo kitokie nei dabar – dar XVII a., tik prireikus didesnio pinigų kiekio ar jau įbridus į skolas, buvo įprasta …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio laikų (XIII a.) į Vakarus buvo pradėta eksportuoti vašką, kailius, degutą, dervas, vėliau – miško medžiagą ir grūdus. Tai buvo pagrindinės ir svarbiausios eksporto prekės. Jomis, ypač vašku ir kailiais, net buvo imami muitai. Lietuvos …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Pagal 1561 m. sutartį, Livonijos ordino teritorijoje buvo įkurta vasalinė Kuršo hercogystė, tad buvusios Livonijos žemės tapo pavaldžios Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Hercogystę valdė įtakinga Ketlerių giminė. XVII a. viduryje Kuršą valdant hercogui Jokūbui Ketleriui, ši valstybė suklestėjo – ekonomiką …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Samdiniai – reikšminga karinė jėgaSamdoma kariuomenė – praeityje gana dažnas reiškinys Vakarų Europoje ir kiek retesnis – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kur kariuomenėje dominavo šaukiama bajorų kavalerija. Visgi ir mūsų valstybėje nuo XVI a. naudotasi samdinių pagalba.1575 m. Gdansko miestui nepripažinus …

Šarūnas SUBATAVIČIUS 1697 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovu buvo išrinktas Saksonijos kurfiurstas Augustas II Stiprusis valstybei padarė neatitaisomų nuostolių – jis ne tik siekė Respublikoje įvesti absoliutizmą, bet ir, 1700 m. sutaręs su Petru I, Saksonijos ir Rusijos pajėgomis pabandė iš Švedijos atimti Livoniją. Taip …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) nuo XV a. iki pat 1795 m., kai neliko Lietuvos ir Lenkijos valstybės, katalikų bažnyčia buvo labai didelė ir įtakinga struktūra, turėjusi didelių žemės valdų. Nedaug kas žino, kokios valdos jai priklausė ir kam anuomet …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Fugeriai (Fugger) – Augsburgo bankininkų ir pirklių dinastija, korporacijų ir magnatų pradininkai. Giminės pradininku laikomas Švabijos audėjas Hansas Fugeris iš Grabeno, per dukterų vedybas įgijęs Augsburgo piliečio teises ir tapęs Audėjų gildijos komiteto nariu. Tuomet jis išplėtojo prekybą audiniais …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Kaldinti proginius medalius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) pradėta XVI a., kai, plintant Renesanso idėjoms, iš Italijos atėjo tradicija tauriųjų metalų medaliuose įamžinti svarbiausius įvykius. Pirmųjų medalių užsakovai buvo valdovai – Žygimantui Senajam Europos meistrai sukūrė daugiau kaip 10 skirtingų proginių …

Šarūnas SUBATAVIČIUS Manoma, kad pirmosios lietuviškos monetos pradėtos kaldinti XIV a. pabaigoje – itin sunkiu laikotarpiu, maždaug tuomet, kai po didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties Jogaila ir Vytautas kovėsi dėl valdžios, o valstybę puldinėjo kryžiuočių ordinas. Daug tyrinėtojų yra įsitikinę, kad monetų kaldinimas …