Lietuva Gegužės 3-iosios Konstitucijos epochoje (2)

Šarūnas SUBATAVIČIUS Pabaiga. Pradžia Nr. 10 (1234) Konstitucija nereiškė Lietuvos pabaigosLenkija dokumento priėmimą laiko vienu svarbiausių savo protėvių pasiekimų, Gegužės 3-ioji yra nacionalinė šventė, tuo tarpu Lietuvoje šio dokumento priėmimas vertintas itin neigiamai. Tai lėmė Lietuvos tautinio sąjūdžio metu įsigalėjęs požiūris, kad …

Lietuva Gegužės 3-iosios Konstitucijos epochoje (1)

Šarūnas SUBATAVIČIUS Prieš 231 metus buvo priimta Gegužės 3-iosios Konstitucija, kurią šiandienos istorikai apibūdina kaip vertybinę koordinacinę sistemą, kuria vėliau vadovavosi ir visa Europa. Konstitucijos, arba kitaip Valdymo įstatymo (lenk. Ustawa Rządowa), priėmimas vainikavo kelis dešimtmečius trukusią Abiejų Tautų Respublikos valdovo …

Moterų teisės ir laisvės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Šarūnas SubatavičiusViduramžiais feodalinėse valstybėse žmogaus socialinį statusą ir jo teises lėmė jo kilmė, turtinė padėtis ir lytis. Nemaža dalis visuomenės praeitį bando aiškinti ir vertinti remdamasi šiandien vyraujančiomis vertybinėmis nuostatomis. Vis dar gajus įsitikinimas, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) moterys …

Pinigus padirbinėjo ir valstybės

Šarūnas SUBATAVIČIUS Valstybės dokumentų ar pinigų padirbinėjimas yra rimtas įstatymų pažeidimas, už kurį kadaise pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) statutą buvo baudžiama itin brutaliai – sudeginant. Visgi, pinigus padirbinėjo ir prastuomenė, ir valdovai. Kuo aukštesnė buvo žmogaus padėtis visuomenėje, tuo didesni …

Vladislovas IV Vaza ir jo epocha

Šarūnas SUBATAVIČIUS 1648 m. gegužės 20 d. Merkinėje mirė Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas IV Vaza (1595–1648), ypatinga ir nepelnytai pamiršta asmenybė, priešingai nei kiti iki jo ir vėliau buvę valdovai, išlaikęs išskirtinį ryšį su Lietuva. Vladislovas Vaza buvo vienintelis valdovas …

1831 m. sukilimas ir jo herojai grafai Pliateriai (2)

Šarūnas SUBATAVIČIUS Pabaiga. Pradžia Nr. 21 (1221) Lenkų išeivių pastangomis grafaitės gyvenimas buvo smarkiai heroizuotasPo pralaimėtų mūšių virtinės buvo nuspręsta trauktis Prūsijos link ir ten internuotis. Emilija Pliaterytė, neatlaikiusi šio žygio, mirė nuo žaizdų ir išsekimo Justinavo dvare (prie Kapčiamiesčio), kur ją, …

1831 m. sukilimas ir jo herojai grafai Pliateriai (1)

Šarūnas SUBATAVIČIUS 1830 m. lapkričio 27 d. Lenkijoje, o vėliau ir Lietuvoje kilo sukilimas prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią. Sukilimą paskatino tais pačiais metais Belgijoje ir Prancūzijoje kilusios revoliucijos, kurioms malšinti turėjo būti siunčiami Lenkijos kariniai daliniai. Šiandien 1830–1831 m. sukilimas tiek …

Apie beribį godumą ir siekius užvaldyti turtą

Šarūnas SUBATAVIČIUS Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmonės teismuose bylinėdavosi dėl gana panašių dalykų, kaip ir šiandien – kas persistūmė sklypo ribas, kas užvaldė kokį dvarą ar jam net nepriklausantį palikimą. Būta ir keistesnių nutikimų, pavyzdžiui, ponai ilgus metus bylinėjosi dėl nušienautos ar …

Kanceliarinė kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Šarūnas SUBATAVIČIUS Šiandien, dėl įtemptos geopolitinės situacijos Lietuvoje smarkiai išaugus slaviškai kalbančiųjų skaičiui, valstybė susiduria su sunkumais. Šiame kontekste verta prisiminti, kokia situacija įvairiais laikotarpiais buvo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, daugiatautėje valstybėje, pasižymėjusioje kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Tokia valstybė buvo didžiojo …

Lietuva XVIII amžiuje

Šarūnas SUBATAVIČIUS 1697 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovu išrinktas Saksonijos kurfiurstas Augustas II Stiprusis valstybei padarė neatitaisomų nuostolių – jis ne tik siekė Respublikoje įvesti absoliutizmą, bet ir 1700 m., sutaręs su Petru I, Saksonijos ir Rusijos pajėgomis, pabandė iš Švedijos atimti Livoniją. Taip …

Emigracija prieškario ir tarpukario Lietuvoje

Šarūnas SUBATAVIČIUS Prieškario Lietuvoje emigracija taip pat buvo didelė problema – vien 1920–1940 m. svetur išvyko apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Emigruodavo tikrai daug lietuvių, tik skirtumas tas, kad nemažai jų ir sugrįždavo – reemigracija siekė apie 20 proc.Nors Rusijos imperijoje valstiečiams emigruoti nebuvo galima, …

Lietuvos modernėjimas. 1791 m. Miestų įstatymas

Šarūnas SUBATAVIČIUS 1791 m. balandį, t. y. dar prieš Gegužės 3-iosios konstituciją, Ketverių metų seime buvo priimtas miestų įstatymas „Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėse“, iš esmės pakeitęs ir sustiprinęs miestų bei miestelėnų padėtį. Miestiečiai tapo visateisiais valstybės piliečiais, gavo asmens laisvę …

Svetimšaliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Šarūnas SUBATAVIČIUS Dažnai yra pabrėžiama, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Iš tiesų, mūsų valstybė tokia ir buvo, ir žmonės joje neblogai sugyveno. Net ir labai ankstyvais laikais mūsų šalies neaplenkdavo įvairūs svetimšaliai …

Vokiška miestų teisė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Šarūnas SUBATAVIČIUS Dažnas yra girdėjęs apie Magdeburgo teisę, ją turinčius miestus ir savivaldą, tačiau kaip funkcionavo ši, senojoje Europoje išplitusi, miestų teisė, žino retas. Lietuvos miestų istorijos pradžia siekia valstybingumo kūrimo laikotarpį. Esminiai pokyčiai Lietuvos miestus apėmė tik XIV a. pabaigoje, …

Pamiršti Europos ir Tolimųjų Rytų prekybiniai ryšiai

Šarūnas SUBATAVIČIUS Antikos pasaulio prekybiniai ryšiai su Tolimaisiais Rytais – paslaptinga ir menkai aprašyta tema. Palyginti neseniai Japonijoje, Okinavos saloje XII–XIV a. statytoje Katsureno tvirtovėje archeologai rado IV a. datuojamų senovės Romos imperijos monetų. Sunku suprasti, kaip jos ten atsidūrė, kadangi …

Rudaminos-Dusetiškiai. Pamiršta giminė ir jos sėkmės istorija

Šarūnas SUBATAVIČIUS Dauguma žino pagrindines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kilmingųjų gimines, tokias kaip Radvilos, Chodkevičiai, Sapiegos ir jų priešai Pacai. Tačiau apie anuomet garsią Rudaminų-Dusetiškių giminę girdėjo retas. Iš tiesų, informacija apie juos yra labai fragmentiška, be to, nedaug lietuvių kalba. …

Ar tikrai Gegužės 3-iosios Konstitucija reiškė galutinį Lietuvos savarankiškumo praradimą?

Šarūnas SUBATAVIČIUS Prieš 232 metus buvo priimta Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija – pirmasis toks dokumentas Europoje ir antrasis pasaulyje. Anuomet ji vadinta Valdymo įstatymu (lenk. Ustawa rządowa), kadangi apibrėžė naujus valstybės santvarkos principus ir apibendrino anksčiau vykdytas reformas. Nors Konstitucija galiojo …

Kaip Frydrichas II Didysis Abiejų Tautų Respublikos pinigus padirbinėjo (1)

Šarūnas SUBATAVIČIUS Frydrichas II Didysis (1712–1786) savo valdymą pradėjo su trenksmu: sėkmingai užbaigė kelis vietinius ginkluotus konfliktus, įvedė naujus įstatymus, mokesčius ir sustiprino Prūsijos valdžios sistemą. Jis garsėjo kaip išsilavinęs ap­švietos epochos valdovas, tačiau nedraugiškas Abiejų Tautų Respublikai.Vienas iš Prūsijos valstybės …

Venecija – karinga pirklių valstybė

Šarūnas SUBATAVIČIUS Daugelis Veneciją žino tik kaip gražų miestą, kurį verta aplankyti atostogaujant. Tačiau Venecija – ne tik miestas. Retas yra girdėjęs, kad tai buvo galinga, tūkstantmetė valstybė, užvaldžiusi ne tik dabartinės Kroatijos teritoriją, bet ir daug Graikijos salų, Kretą, Kiprą …