Nuo uostų iki tvirtovių:
Lietuvos ir Nyderlandų ryšiai XVII amžiuje (I dalis)

Šarūnas SUBATAVIČIUS XVI amžiuje nepaisant ilgamečių karų, Nyderlandai buvo bene labiausiai išsivysčiusi Europos valstybė. Joje ryškiausiai matėsi samdomos darbo jėgos panaudojimas bei prekybinių santykių formavimasis, ypač šiaurinėje šalies dalyje. Šalyje vystėsi tokios pažangios pramonės šakos, kaip tekstilė, metalurgija, laivų statyba, ginklų …

Nacių teismas ir žąsų krizė Lietuvoje

Šarūnas SUBATAVIČIUS 1934 m. už antivalstybinę veiklą ir rengiamą sukilimą, siekiant ginklu atplėšti Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos ir jį prijungti prie nacių Vokietijos, Klaipėdoje buvo teisiami Teodoro von Sasso ir Ernsto Neumanno įkurtų partijų Krikščionių socialistų darbininkų sąjungos ir Socialistinės tautos …

Mokesčių surinkimo specifika Rusijos imperijoje

Šarūnas SUBATAVIČIUS XIX a. pradžioje Rusijos imperijoje dar nebuvo centralizuoto valstybės biudžeto, todėl surinkti mokesčiai į centrinį iždą nebuvo vežami. Kodėl taip buvo? Per metus visoje XIX a. pradžioje imperijoje būdavo surenkama apie 4 milijonus rublių. Jei visa suma būdavo surenkama vien sidabriniais rubliais, – …

Lietuviškųjų grašių istorija

Šarūnas SUBATAVIČIUS Lietuvos ekonominė sistema jau nuo XIV amžiaus buvo susieta su Prahos grašiais, kurie į Lietuvą pakliūdavo prekybiniais keliais ir gana nemažais kiekiais, tačiau pirmieji lietuviški grašiai buvo nukaldinti tik 1535 metais. Nors grašis ir buvo LDK ekonominės sistemos pagrindas, …

Žyminiai ženklai tarpukario Lietuvoje

Šarūnas SUBATAVIČIUS Žyminiai ženklai – tam tikro mokesčio ar rinkliavos sumokėjimą patvirtinantis ženklai, kurie Lietuvoje jau pamirštas reiškinys. Visgi, šie ženklai buvo plačiai naudoti tiek pirmojoje Lietuvos Respublikoje, tiek ir po 1990 metų, tiesa, jau tik dešimtmetį. Šiame straipsnyje – trumpai apie …

Gegužės 3-osios Konstitucija – laisvės ir valstybingumo simbolis

Šarūnas SUBATAVIČIUS Prieš 231 metus buvo priimta Gegužės 3-iosios Konstitucija, kurią šiandienos istorikai apibūdina kaip vertybinę koordinacinę sistemą, kuria vėliau vadovavosi ir visa Europa. Konstitucijos, arba kitaip – „Valdymo įstatymo“ (lenk. Ustawa Rządowa) priėmimas vainikavo kelis dešimtmečius trukusią Abiejų Tautų Respublikos …

Medičiai – garsiausia renesanso bankininkų šeima

Šarūnas SUBATAVIČIUS Medičiai – bene labiausiai žinoma Florencijos prekybininkų ir bankininkų šeima, išaugusi iki Toskanos kunigaikščių dinastijos. Medičiai buvo kilę iš Mugelos, nedidelio kaimelio Toskanos šiaurėje. XII amžiuje jie dar buvo smulkūs ūkininkai, vėliau persikėlę į miestą, kur pradėjo užsiimti vilnos prekyba …

Dievobaimingieji bankai

Šarūnas SUBATAVIČIUS Ekonomikos vystymasis ir komercijos plėtra, ypač Renesanso laikais, parodė, kad kreditas yra esminė ekonomikos dalis – be jo sunku finansuoti prekybą, karus ar verslą. Visgi, krikščionybėje skolinimas už dideles palūkanas net ir šiandien yra laikomas sunkia nuodėme, vadinama lupikavimu. …

Lietuvos valdovų skolos

Šarūnas SUBATAVIČIUS Natūralu, kad ir praeityje neturint reikiamos pinigų sumos buvo skolinamasi, tačiau tiek valstybės teisinė sistema, tiek ir žmonių gyvenimo būdas ir įpročiai buvo kitokie nei dabar, todėl istorijos apie tai yra savitos ir įdomios. Šiame straipsnyje trumpai papasakosime apie …

Medalininkystė Nepriklausomoje Lietuvoje

Šarūnas SUBATAVIČIUS 1918 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atgimė ir medalininkystės menas, kurį tarpukario Lietuvos epochoje išskirtinai galima sieti su skulptoriaus Petro Rimšos (1881–1961) darbais. Visiškai pelnytai jis yra laikomas vienu iš žymiausių lietuvių dailės klasikų; jo sukurtų medalių dizainas itin taikliai …

Medalininkystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Šarūnas SUBATAVIČIUS Proginių medalių kaldinimo tradicija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje siekia XVI amžių, kuomet plintant Renesanso idėjoms, iš Italijos ateina tradicija tauriųjų metalų medaliuose įamžinti svarbiausius įvykius. Pirmųjų medalių užsakovai buvo valdovai – Žygimantui Senajam Europos meistrai sukūrė daugiau kaip 10 skirtingų proginių medalių. …

Garsusis Vilniaus laikrodžių meistras Jokūbas Gierkė

Šarūnas SUBATAVIČIUS  Senovėje paprastiems žmonėms laiką pranešdavo bažnyčių varpai, gamtos ir darbų ritmo kaita ir tik elitas galėjo įpirkti stalinius laikrodžius, kurie buvo vienetiniai, sukurti ir pagaminti nagingų meistrų rankomis. Kaip įprasta, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje auksakalystės, juvelyrikos, laikrodininkystės bei kitų aukšto …

Kaip Gdanskas prieš Steponą Batorą kariavo

Šarūnas SUBATAVIČIUS Gdanskas nuo seniausių laikų buvo svarbus tarptautinės prekybos centras, nes miestas priklausė Hanzos sąjungai. Jame noriai kūrėsi Liubeko ir Elbingo pirkliai. Nuo XIV a. vidurio miestas, būdamas Hanzos sąjungos narys, išplėtė prekybos ryšius ir neregėtai pralobo tiek, kad galėjo išlaikyti …

Titas Livijus Buratinis – mokslininkas, finansininkas, išradėjas

Šarūnas SUBATAVIČIUS XVII a. vidurys Abiejų Tautų Respublikai (ATR) buvo ypač sunkus – keletą dešimtmečių, nuo pat Žygimanto III Vazos laikų, vykdyta Rytų politika, galima sakyti, užprogramavo vadinamąjį tvaną (1654–1667), kai Švedijos bei Maskvos kariuomenės užpuolė ir pasidalino mūsų buvusią valstybę. Vilniuje …

LDK ekonomikos istorija: pirmosios lietuviškos monetos

Šarūnas SUBATAVIČIUS Manoma, kad pirmosios lietuviškos monetos pradėtos kaldinti XIV a. pabaigoje – itin sunkiu laikotarpiu, maždaug tuomet, kai po Algirdo mirties Jogaila ir Vytautas kovėsi dėl valdžios, o valstybę puldinėjo Kryžiuočių ordinas. Daug tyrinėtojų yra įsitikinę, kad monetų kaldinimas buvo …

Napoleondorai – Napoleono auksas

Šarūnas SUBATAVIČIUS Napoleono lobis – kiekvieno lobių ieškotojo svajonė. Ir nors dažnai, siekiant pašiepti, taip pavadinamas žmogaus nerealių fantazijų objektas, tiek istoriniai šaltiniai, tiek ir amžininkų prisiminimai liudija, kad toks lobis tikrai buvo, ir ne vienas. Šiame straipsnyje – trumpai apie …

Skaičiavimo žetonų istorija

Šarūnas SUBATAVIČIUS Šiandien žetonus suvokiame, kaip apvalias stalo žaidimo priemones. Tačiau nuo XIII a. iki pat XIX a. vidurio Europoje pirkliai žetonus naudojo įvairioms skaičiavimo procedūroms atlikti. Žetonais, tiek importuotais iš Europos valstybių, tiek ir kaldintais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), skaičiuota ir LDK. …

Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė – pamiršta LDK kaimynė

Šarūnas SUBATAVIČIUS Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, arba kitaip – hercogystė, buvo įkurta 1561 m., kai paskutinis Livonijos ordino magistras Gothardas Ketleris, nebeapsigindamas nuo maskvėnų invazijos, paprašė Žygimanto II Augusto paramos ir, davęs priesaiką, tapo mūsų valdovo vasalu bei pirmuoju Kuršo hercogu. Buvusios ordino valstybės …

Alkoholio ekonomikos įdomybės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Šarūnas SUBATAVIČIUS  Šiandien alkoholio reikšmė tiek valstybės ekonomikoje, tiek kasdieniame gyvenime yra smarkiai pasikeitusi, o visuomenė gyvena vis blaiviau. Tačiau praeityje ir Lietuvoje, ir Lenkijoje pajamos iš prekybos alkoholiniais gėrimais buvo vienas svarbiausių to meto miestelių ekonomikos variklių. Net ir nedideli …

LDK ekonomikos istorija: žydų bendruomenės bankrotas

Šarūnas SUBATAVIČIUS Priešingai praeityje vyravusiam žydų turtingumo stereotipui realybė buvo visiškai kitokia – daugumos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) gyvenusių žydų finansinė padėtis buvo ne pati geriausia, didelė dalis jų labai sunkiai vertėsi ir daug skolinosi. Dėl XVII a. valstybėje smarkiai išaugusios infliacijos ir …