2006 m. trečiojo ketvirčio ir sausio–rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga
Einamoji sąskaita. 2006 m. trečiojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 2,7 mlrd. litų, arba 12,7 procento BVP, o sausio–rugsėjo mėn. – 6,6 mlrd. litų, arba 11,2 procento BVP. Palyginti su 2005 m. sausio–rugsėjo mėn., ESD padidėjo 3,1 mlrd. litų, arba 86,1 procento.
Užsienio prekyba. 2006 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ir antruoju ketvirčiais, šalies prekių eksporto prieaugio tempai labai sulėtėjo ir tai turėjo įtakos ir devynių mėn. prieaugio tempams. Tuo tarpu prekių importo prieaugio tempų sulėtėjimas buvo ne toks ryškus. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2006 m. sausio–rugsėjo mėn. prekių eksportas padidėjo 25,5 procento, o prekių importas – 28,3 procento (trečiąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2005 m. ketvirčiu, prekių eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 16,3 ir 23,3 %). Dėl spartesnio prekių importo (palyginti su prekių eksportu) didėjimo šių metų sausio–rugsėjo mėn. užsienio prekybos deficitas padidėjo 2,68 mlrd. litų, arba 37,2 procento.
Palyginti su 2005 m. sausio–rugsėjo mėn., 2006 m. sausio–rugsėjo mėn. bendras užsienio prekybos su NVS šalimis deficitas padidėjo 11,2 procento (sudarė 6,1 mln. Lt), o prekybos balanso su ES valstybėmis deficitas – daugiau kaip du kartus (sudarė 5,2 mlrd. Lt). Didžiausias Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo su Rusija, Vokietija, Lenkija, Suomija ir Kinija, o didžiausias prekybos perviršis – su Latvija, Estija, JAV ir Kanada.
|
ESD bei ESD ir BVP santykis
|
||
|
ESD, mln. Lt
|
ESD ir BVP santykis, %
|
|
|
2005 m.
|
–5 114,93
|
–7,2
|
|
I ketv.
|
–776,93
|
–5,3
|
|
II ketv.
|
–1 349,88
|
–7,6
|
|
IIIketv.
|
–1 418,71
|
-7,5
|
|
I– III ketv.
|
–3 545,52
|
-6,9
|
|
2006 m.
|
||
|
I ketv.
|
–1 869,78
|
–11,0
|
|
II ketv.
|
–1 985,57
|
–9,7
|
|
III ketv.
|
–2 744,58
|
–12,7
|
|
I–III ketv.
|
–6 599,93
|
–11,2
|
Dėl pasaulinių naftos ir jos produktų kainų didėjimo ir dėl to, kad mineraliniai produktai sudaro didžiausią dalį užsienio prekybos struktūroje, šių produktų prekių grupė turėjo didžiausią poveikį prekių eksporto ir importo dinamikai.
Šaltinis: Lietuvos bankas