Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sausį buvo 8. Palyginti su praėjusių metų gruodžiu, jis padidėjo 6 procentiniais punktais ir buvo didžiausias per visą tyrimo laikotarpį nuo 2001 m. gegužės mėnesio.
Tai lėmė geresnis šalies ekonominių ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvų vertinimas. Didesnė respondentų dalis tikėjosi namų ūkio finansinės padėties gerėjimo, nedarbo lygio mažėjimo ir ekonomikos augimo per artimiausius metus. Sausio mėnesį 34 proc. respondentų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 11 – pablogėjo, o 55 proc. respondentų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė. Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 32 proc. respondentų tikėjosi pagerėjimo, 10 – pablogėjimo. Daugiau kaip pusė (55 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis. Vertindami šalies ekonominę padėtį 51 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 12 proc. – pablogėjo, o 37 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė. Sausio mėnesį 44 proc. respondentų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus pagerės, 13 proc. prognozavo pablogėjimą, 39 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime skyrėsi. Sausio mėnesį mieste jis buvo 9, kaime – 5. Tiek miesto, tiek kaimo respondentai buvo geresnės nuomonės, vertindami savo namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, padaugėjo besitikinčiųjų daugiau sutaupyti per ateinančius metus.
Šaltinis: Statistikos departamentas