"Hansabank" grupės analitikai mano, kad visose trijose Baltijos šalyse ekonomikos augimo galimybės artimiausiais metais yra palankios, nors augimo tempai turėtų sulėtėti.
Jų išleistoje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje sakoma, kad daugelis Lietuvos ekonomikos prognozių, skelbtų lapkričio mėnesį, nesikeičia. Statistikos departamento paskelbtas preliminarus 2006 m. Lietuvos BVP augimo įvertinimas (7,4 proc.) faktiškai patvirtino dar gegužės mėnesį skelbtą ir vėlesniais mėnesiais išlaikytą 7,5 proc. ekonomikos augimo prognozę. Dėl itin stipraus vidaus vartojimo Latvijoje ir Estijoje ekonomikos augimas 2006 m. viršijo 11 proc., kai metų pradžioje prognozuota apie 9 proc. "Hansabanko" analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas 2007 m. sieks 6,5 proc., Latvijos ir Estijos – po 9 proc., o 2008-iesiems ekonomikos augimas Baltijos šalims prognozuojamas atitinkamai 6,5 proc. (Lietuvoje) ir 7,5 proc. bei 8,5 proc. (Latvijoje ir Estijoje). Analitikai šį lėtėjimo scenarijų vertina kaip teigiamą, įspėdami, kad visų šalių, ir ypač Latvijos, ekonomikos raidoje išryškėjusi disproporcija kelia tam tikrą grėsmę. "Paskutiniais metais dominuoja į vidaus vartojimą orientuotų sektorių, taip pat statybų sektoriaus, augimas. Tai nulėmė ir gyventojų, ir valdžios išlaidos bei spartus skolinimosi apimčių augimas, prie to prisideda ir emigrantų pervedamos lėšos. Stipri vidaus paklausa kartu su emigracija sukėlė ir darbo jėgos trūkumą bei ilgai lauktą spartų atlyginimų augimą. Tačiau, sutelkus dėmesį į vartojimo sektorių plėtrą, visos kitos pramonės šakos privalo būti itin lanksčios prisitaikant prie augančių sąnaudų – tiek darbo jėgos, tiek ir energijos kainų", – sakė Tomas Andrejauskas. Pasak jo, šiandien vidutinis darbo našumo augimas gerokai atsilieka nuo atlyginimų didėjimo. Nors šalies bendrovių pelningumo duomenys problemų dar nerodo ir pramonės pardavimo tempai auga gan sparčiai, problemų nepavyks išvengti, jei ir toliau darbo našumas augs daug lėčiau už atlyginimus. Analitikų teigimu, neigiamas scenarijus reikštų, kad BVP augimas Baltijos šalyse trumpu laikotarpiu gali netgi viršyti prognozes dėl vidaus sektorių plėtros, tačiau po 2-3 m., pramonės šakoms prarandant konkurencingumą, ekonomikos augimo tempai sumažėtų iki 3-5 proc. Lietuvoje šiandien gyventojų, verslo ir apskritai valstybės galimybės taupyti ir investuoti yra išaugusios, jas didina tiek ir ES parama, tiek ir skolinimosi galimybės – todėl dabar ypač svarbu rasti balansą tarp išlaidų ir investicijų, kad turimos lėšos nebūtų per anksti "pravalgytos". Šiuos procesus atspindi ir augantis užsienio prekybos deficitas, ir einamosios sąskaitos deficitas, kuris šiuo metu daugiausia finansuojamas skolintomis lėšomis.
Šaltinis: „Hansabankas“