VĮ “Registrų centras” paskelbė naujausius būsto kainų indeksus, kurie rodo, jog gyvenamojo ploto kainos Vilniuje auga lėčiau nei likusioje šalies dalyje.
Vis mažiau žmonių įperka būstą dabartinėmis kainomis. Tie, kuriems kainos įkandamos, renkasi individualius gyvenamuosius namus. Per pastaruosius dvejus metus nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje padvigubėjo, tačiau nekilnojamojo turto nuperkama vis mažiau. Bendra visų būsto sandorių vertė pernai siekė 3,7 mlrd. Lt.
Iš VĮ “Registrų centras” paskelbtų 2006 m. paskutinio ketvirčio būsto kainų indeksų matyti, jog visoje Lietuvoje toliau didėjant būsto kainoms ir bendrajai visų sandorių vertei, nupirkto būsto plotas nepaliaujamai mažėja. Palyginti su 2005 m., Lietuvoje butų paklausa sumažėjo 16 proc., o individualių gyvenamųjų namų – iki 3 proc. Vilniaus miesto būsto rinkoje butų ir individualių namų paklausa per metus sumažėjo atitinkamai 17 ir 11 proc. Tik 2006 m. paskutinį ketvirtį įvykę keli dideli individualių namų pardavimo sandoriai pakoregavo sostinės individualių namų rinkos tendencijas. 1 kvadratinis gyvenamojo ploto metras Vilniuje vidutiniškai pabrango 8,6 proc. Likusioje šalies dalyje pasdidėjimo kilimo greitis periferijoje išaugo daugiau nei 10 proc. Ir sostinėje, ir likusioje šalies dalyje butų kasmet perkama vis mažiau, o įsigytų individualių gyvenamųjų namų skaičius auga. Pernai Vilniuje didžioji nupirkto būsto dalis buvo butai daugiabučiuose pastatuose. Butų pirkimas pernai sudarė 86 proc. visų įvykusių būsto pirkimo sandorių. Tačiau didesnėje šalies dalyje, išskyrus Vilnių, parduodamų butų dalis sudarė tik 55 proc. visos būsto rinkos ir per metus sumažėjo 4 proc. Registrų centro specialistai mano, kad vis daugiau žmonių nebegali įsigyti būsto dabartinėmis kainomis, kiti mieliau renkasi individualius gyvenamuosius namus.
Būsto kainų pokyčio indeksui apskaičiuoti naudojama Registrų centro nuo 1998 m. surinkta ir statistiškai apdorota informacija apie įvykusius sandorius. Išskiriama informacija apie individualių gyvenamųjų namų (su žeme) bei butų vieno kvadratinio metro kainos pokyčius. Registrų centras disponuoja išsamiausiais Lietuvos nekilnojamojo turto sandorių duomenimis, sukauptais nuo 1998 m., ir įvykusių nekilnojamojo turto perleidimo sandorių duomenimis.
Šaltinis: VĮ “Registrų centras”