Seimas po svarstymo pritarė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2, 5, 6, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.
Seimo narys Saulius Lapėnas pateikė Civilinio kodekso 6.750, 6.751, 6.754 ir 6.865 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Siūloma suderinti kelionių organizavimo reglamentavimą LR civiliniame kodekse su ES Tarybos Direktyva dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEC). Siūloma pakeisti viešbučių materialinės atsakomybės reglamentavimą atsižvelgiant į 1962 m. Konvencijos dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą, prie kurios LR yra prisijungusi, nuostatas. Siūloma nustatyti tokį reglamentą: kai turtas nėra atiduotas viešbučiui saugoti, išskyrus atvejus, kai viešbutis atsisakė priimti saugoti turtą, kurį jam privalu priimti saugoti, civilinė atsakomybė už viešbutyje apsigyvenusio asmens daiktų praradimą, trūkumą ar sugadinimą ribojama viešbutyje apsigyvenusio asmens vienos nakvynės viešbutyje kaina, padauginta iš šimto. Civilinė atsakomybė už vieno viešbutyje apsigyvenusio asmens daikto praradimą, trūkumą ar sugadinimą ribojama viešbutyje apsigyvenusio asmens vienos nakvynės viešbutyje kaina, padauginta iš penkiasdešimt, o visais atvejais už viešbutyje apsigyvenusio asmens daiktų praradimą, trūkumą ar sugadinimą viešbutis atlygina suma, ne didesne nei 12 000 litų. Galiojantis CK 6.865 straipsnis šiuo metu nenumato galimybės riboti viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą ta apimtimi, kaip tai leidžia 1962 m. Konvencija dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą. Pagal 1962 m. Konvencijos priedo 1 ir 2 straipsnius, viešbučių valdytojų materialinė atsakomybė už sugadintą, sunaikintą ar prarastą svečių turtą išskiriama į du atvejus. Pirmuoju atveju, kai žala padaroma asmens gyvenimo viešbutyje metu, o svečio turtas yra viešbučio kambaryje ar kitoje viešbučio vietoje, viešbučio valdytojo materialinė atsakomybė ribojama tam tikra pinigų suma. Antruoju atveju, kai turtas buvo perduotas viešbučiui saugoti ar viešbutis privalėjo priimti saugoti turtą, tačiau atsisakė tai daryti, viešbučių atsakomybė neribojama. Pagal CK 6.865 straipsnio nuostatas, visais atvejais numatoma visiška viešbučio atsakomybė, kurios ribojimas draudžiamas. Nutarta projektui po pateikimo pritarti ir pradėti jo svarstymo procedūrą.
Seimo narys Algirdas Monkevičius pateikė Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Siūloma aiškiau suformuluoti LR civilinio kodekso normą, reglamentuojančią ieškininės senaties termino pradžią tęstinio pažeidimo atvejais, nes, pasak pranešėjo, dabar galiojanti formuluotė gali suklaidinti Lietuvos pilietį. Siūloma pakeisti Civilinio kodekso normą, numatant, kad tęstinis pažeidimas yra toks, kuris vyksta periodiškai, bet nebūtinai kiekvieną dieną. Veika nebūtinai atliekama kiekvieną dieną, ji turi skirtingus pasikartojimo ciklus, savaitę, mėnesius, metus ir pan. Nutarta projektui po pateikimo pritarti ir pradėti jo svarstymo procedūrą.
Seimo narys Algimantas Matulevičius pateikė Civilinio kodekso 2.66, 2.70 straipsnių papildymo ir papildymo 2.94(1) straipsniu įstatymo projektą. Siekiama sudaryti galimybę laikinai veiklos nevykdančioms įmonėms sumažinti administracines išlaidas, pvz., atsirandančias dėl pareigos pateikti tam tikrus duomenis JAR, taip pat darbo užmokesčio juridinio asmens vadovui ir su tuo susijusių mokesčių ir įmokų mokėjimo. Siekiama sukurti juridinio asmens veiklos sustabdymo fakto išviešinimo mechanizmą. Nutarta projektui po pateikimo pritarti ir pradėti jo svarstymo procedūrą.
Teisingumo viceministrė Eglė Radušytė pateikė Civilinio kodekso 3.204 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šie projektai parengti atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas LR vaikų išlaikymo fondo įstatymas, kuriame numatytos sąlygos, būdai ir priemonės, kaip valstybė turi remti vaikus, negaunančius išlaikymo iš asmenų, turinčių juos išlaikyti. Pagal šį įstatymą, kuris įsigalios 2008 m. sausio 1 d., vaikui, kuris negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, išlaikymas suteikiamas iš Vaikų išlaikymo fondo. Fondo išmokas, sumokėtas vaikui, valstybė privalės išieškoti iš skolininko, t. y. asmens, kuris privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos, todėl teikiamu projektu nustatoma, kad „valstybė, teikusi išlaikymą nepilnamečiams vaikams, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš asmenų, privalančių išlaikyti vaiką“.
Nutarta įstatymų projektams po pateikimo pritarti ir pradėti jų svarstymo procedūrą.
2007-09-26 Šaltinis: Seimas