Seimas pritarė po svarstymo Darbo kodekso 22, 24, 43, 47, 52, 58, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 76, 77, 78, 79, 80, 83, 84, 85, 130, 149, 162, 193, 194 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 75(1), 130(1) straipsniais bei Kodekso priedo papildymo įstatymo projektui. Projekto tikslas – patobulinti kolektyvinių darbo santykių teisinį reguliavimą, patikslinti darbuotojų konsultavimo ir informavimo sąvokas bei turinį, palengvinti darbo tarybų kūrimosi sąlygas, pakeisti kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo sąlygas ir tvarką ir sudaryti teisines prielaidas kolektyvinių sutarčių atsiradimui valstybės tarnyboje nacionaliniu bei šakos lygiu.
Kodekso 68-80 ir 85 straipsniai keičiami siekiant reformuoti egzistuojančią kolektyvinių darbo ginčų sprendimo procedūrą bei palengvinti streikų skelbimo sąlygas. Kodekso 47 straipsnyje „Informavimas ir konsultavimas“ įtvirtinamos konkrečios darbdavio pareigos informuoti darbuotojų atstovus apie dabartinę ir būsimą įmonės (struktūrinio padalinio) veiklą reguliariai, taip pat prieš priimant sprendimus dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, dėl įmonės reorganizavimo ar kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai. Siūloma patikslinti 43 straipsnyje numatytas socialinės partnerystės formas, 22 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose išdėstytas darbuotojų atstovų teises.
Keičiamame Darbo kodekso 68 straipsnyje praplečiama kolektyvinio darbo ginčo sąvoka nustatant, kad toks ginčas gali kilti ne tik dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo, bet ir jų nevykdymo, taip dėl įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nevykdymo. Darbo kodekso 69 ir 70 straipsnių pakeitimais siekiama teisiškai sureguliuoti aukštesnio nei įmonės lygio kolektyvinių darbo ginčų inicijavimo procedūras. Darbo kodekso 71-75 straipsnių pakeitimais siekiama nustatyti, kad vienintele ir būtina kolektyvinių darbo ginčų sprendimo stadija yra šių ginčų sprendimas naudojantis tarpininko paslaugomis. Tarpininką bendru susitarimu turi pasirinkti kolektyvinio darbo ginčo šalys iš socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamo tarpininkų sąrašo. Tarpininkavimo procesas baigiamas kolektyvinio darbo ginčo šalių atstovų susitarimu, kuris įsigalioja nuo jo pasirašymo ir yra šalims privalomas. Siūloma atsisakyti neefektyvių kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjančių organų, t. y. taikinimo komisijos, darbo arbitražo ir trečiųjų teismo. Darbo kodekso 76-80 ir 85 straipsnių pakeitimu siekiama palengvinti streiko paskelbimo sąlygas, t. y. sumažinami darbuotojų pritarimo būsimam streikui kvorumo reikalavimai; nustatomas baigtinis sąrašas įmonių, kuriose streiko metu turi būti užtikrinamos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos).
Siūloma nuostatas, kurios nereglamentuoja atskiro darbuotojo informavimo apie darbo sutarties nutraukimą, išskirti į atskirą straipsnį, kuriame pateikiama grupės darbuotojų atleidimo iš darbo sąvoka bei numatomos darbdavio pareigos grupės darbuotojų atleidimo iš darbo atveju iš anksto informuoti teritorinę darbo biržą. Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus darbdavio pareigas informuoti teritorinę darbo biržą ar konsultuotis su įmonės darbuotojų atstovais.
Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas nustato nacionalinės ir šakos kolektyvinių sutarčių Lietuvos valstybės tarnyboje šalių, turinio, pareiginės algos bazinio dydžio, registravimo ir skelbimo tvarkos teisinį reguliavimą. Nacionalinę kolektyvinę sutartį Lietuvos valstybės tarnyboje pasirašo Vyriausybės įgaliotos ministerijos, o šakos kolektyvinę sutartį -Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šiose sutartyse galima tartis dėl Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Papildomos sąlygos, susijusios su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis, galimos tik nacionalinėje ar šakos kolektyvinėse sutartyse, kurių sudaryme dalyvauja Vyriausybės įgaliotos ministerijos ar institucijos. Projekte numatyta, kad ateinančių finansinių metų bazinis dydis, įvertinus praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje ir tvirtinamas Seimo. Darbo tarybų įstatymo pakeitimu siekiama sumažinti minimalų darbuotojų, kurie turi pritarti pasiūlymui dėl darbo tarybos sudarymo, skaičių ir palengvinti sąlygas inicijuoti darbo tarybos rinkimus tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose nėra veikiančios profesinės sąjungos.
2008-04-02 Šaltinis: Seimas