Metinė valstybės valdomų įmonių ataskaita parodė, kad įmonių rezultatai gerėja. Visos valstybės valdomos įmonės 2010 m. uždirbo 150 mln. Lt pelno (įskaitant turto ir žaliavos mokesčius), tai yra 112 mln. Lt daugiau nei 2009 m. Įmonių sumokėtų dividendų suma padidėjo šiek tiek daugiau nei dvigubai (nuo 42 mln. Lt iki 86,2 mln. Lt), kapitalo grąžos rodiklis išaugo nuo 0,2 proc. iki 0,8 proc. Tačiau tokie rezultatai vis dar nepatenkinami.
Ataskaitoje sakoma, kad, jei valstybės valdomas įmones valdytų ne valstybė, o privatus investuotojas, skaičiuojama, kad per metus jos būtų uždirbusios vieną milijardą litų pelno. Ši suma yra valstybės įmonių vykdomų nekomercinių įpareigojimų ir įmonių patirtų nuostolių dėl neefektyvios veiklos kaina. Pagrindinė priežastis, kodėl valstybės įmonės neuždirbo milijardo, ta, kad jos vykdo nekomercinius įpareigojimus, finansuojamus gautino pelno sąskaita. Kita priežastis – valstybės įmonės nėra tokios efektyvios kaip privatusis sektorius. Vykstant valstybės valdomų įmonių reformai, įmonės buvo įpareigotos skelbti finansines ataskaitas viešai, mažinti išlaidas ir didinti įmonių pelningumą. Kitas žingsnis – suskaičiuoti, kokius nekomercinius įpareigojimus ir už kiek visuomenei teikia valstybės įmonės. Planuojama, kad dar šiemet bus parengta išsami valstybės valdomų įmonių teikiamų komercinių ir nekomercinių veiklų ataskaita. Toks dokumentas leistų pareikalauti iš įmonių pastangų gerinti socialines paslaugas ir rūpintis valstybės biudžeto pildymu.
Vyriausybei pristatytoje 2010 m. ataskaitoje konstatuojama, kad, nors veiklos rezultatai pagerėjo, valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumas nepadidėjo. Įmonių kapitalo grąžos rodiklis 2010 m. siekė 0,8 proc. Šis ro¬diklis yra gerokai mažesnis nei valstybės ilgalaikės skolinimosi lėšos, kurios siekia 5 proc. Tai reiškia, kad valstybė, investuodama į savo įmones, tiesiogiai neatperka net savo skolinimosi išlaidų. Kadangi skolinimosi išlaidos didesnės nei kapitalo grąža, mažėja įmonių vertė.
Nebus pamirštos ir savivaldybių valdomos įmonės. Nors šios įmonės yra mažiau matomos ir prižiūrimos, jų vertė milžiniška, o sąsajos su gyventojais – tiesioginės. Pavyzdžiui, neefektyvią komunalinių paslaugų įmonių veiklą žmonės jaučia kasdien – per vandens arba šilumos kainas. Bus siūloma savivaldybių įmonėms taip pat laikytis Skaidrumo gairių, įpareigojančių visuomenei teikti informaciją apie savo veiklą ketvirtinėse ir metinėse ataskaitose.
Šaltinis: Ūkio ministerija
2011-08-30
