Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) grynasis pelnas kartu su turto ir žaliavos mokesčiais valstybei 2011 m. sudarė 246,6 mln. Lt, t. y. 3,5 karto daugiau nei prieš metus (skaičiavimai pateikiami nevertinant banko „Snoras“ bankroto, dėl kurio įmonės prarado per 182 mln. Lt). Geriausius rezultatus 2011 m. parodė AB „Lietuvos geležinkeliai“, dėl išaugusių pajamų padidinę pelną nuo 69 mln. iki 150 mln. Lt. Įmonės nuosavo kapitalo grąža 2011 m. buvo 5,6 proc.
AB „Klaipėdos nafta“ pelnas šoktelėjo 1,7 karto, t. y. iki 45 mln. Lt. Bendrovės nuosavo kapitalo grąža 2011 m. padidėjo nuo 5,8 proc. iki 9,5 proc.
2011 m. AB „Lietuvos paštas“ pirmąkart po ketverių metų pertraukos uždirbo 0,7 mln. Lt pelno, kai 2010 m. nuostoliai siekė 10 mln. Lt. Augo bendrovės pajamos ir pardavimai.
VAE grupės grynasis nuostolis išaugo nuo 39 mln. Lt iki 109 mln. Lt. Nuostolis padidėjo daugiausia dėl AB „Lietuvos energija“ beveik 63 mln. Lt siekusių aplinkos taršos leidimų perkainojimo sąnaudų sumažėjus jų rinkos kainai. VAE grupės nuostolius lemia ir tai, kad AB LESTO ir AB „Litgrid“ turtas turi nuvertėjimo požymių, tad įmonių apskaitomos nusidėvėjimo sąnaudos gali būti didesnės už tikrąsias nusidėvėjimo sąnaudas. Šių įmonių turto nusidėvėjimo sąnaudos yra tris kartus didesnės nei turto nusidėvėjimo sąnaudos, veiklos reguliuotojo įtraukiamos į paslaugų tarifus. 2011 m. skirtumas tarp į tarifą įtrauktų ir įmonių apskaitytų nusidėvėjimo sąnaudų siekė 318 mln. Lt. Nevertinant nusidėvėjimo ir turto vertės mažėjimo sąnaudų, VAE grupės veiklos sąnaudos 2011 m. sumažėjo 9,6 proc., iki 2,1 mlrd. Lt.
Miškų urėdijos didino pardavimo pajamas nuo 414 mln. Lt iki 545,5 mln. Lt, didėjo ir medienos kainos. Šios įmonės valstybei sumokėjo dukart daugiau žaliavos mokesčio – 75,3 mln. Lt. Urėdijų veiklos sąnaudos išaugo net 16 proc.
Ūkio ministerija įvertino, kad dėl nekomercinių funkcijų – specialiųjų įpareigojimų – VVĮ neuždirbtas pelnas sudarė net 400 mln. Lt. Palyginti su Lietuvos privataus sektoriaus įmonėmis, VVĮ iš komercinės veiklos turėtų uždirbti dar apie 360 mln. Lt. Efektyvumo srityje labiausiai dar turi tobulėti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, AB „Lietuvos paštas“ bei kitos smulkesnės įmonės.
Šiais metais VVĮ turi sumokėti rekordinę dividendų ir pelno įmokų sumą, kuri viršys 500 mln. Lt. Iki birželio 12 d. VVĮ jau paskyrė 213 mln. Lt dividendų ir pelno įmokų į valstybės biudžetą.
Antrą pusmetį VAE grupė planuoja pervesti 275 mln. Lt dividendų. Taip pat 34 mln. Lt pelno įmokų dar nepaskyrė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Dėl banko „Snoras“ bankroto bendra VVĮ dividendų ir pelno įmokų suma bus 65 mln. Lt mažesnė nei prognozuota, tačiau tai 12 kartų geresnis rezultatas nei 2010 m.
2011 m. apibendrinus, 262 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) turtas sudarė 8,5 mlrd. Lt, pardavimo pajamos – 2,4 mlrd. Lt, o grynasis nuostolis sudarė 833 tūkst. Lt. Daugiausia turto valdė Vilniaus m. SVĮ – 1,8 mlrd. Lt, o didžiausią apyvartą pasiekė Kauno m. SVĮ – 503 mln. Lt. Prastėjančius SVĮ rezultatus – SVĮ portfelio grynasis rezultatas iš 29,5 mln. Lt pelno virto 833 tūkst. Lt nuostoliu – lėmė dėl augusių kuro kainų prastėję savivaldybių valdomų centralizuoto šilumos tiekimo įmonių rezultatai. SVĮ portfelio nuosavo kapitalo grąža 2011 m. buvo nulinė, 2009-aisiais sekė 2,6 proc. Kauno ir Klaipėdos miestų SVĮ grąža sudarė po 1,8 proc., o kitų didžiųjų miestų SVĮ grąža nesiekė 1 proc. Kol kas savivaldybės skiria per mažai dėmesio įmonių skaidrumui: trūksta viešai prieinamos informacijos apie įmonių veiklos ir finansinius rezultatus, ne visos laikosi įstatymų vėluodamos arba visai nepateikdamos finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui.
Šaltinis: Ūkio ministerija