Svarbiausieji jų – stabiliai mažėjančios energetikos kainas, ekonomikos ir socialinės gerovės stiprinimas, verslo aplinkos gerinimas ir strateginių projektų įgyvendinimas. Ministrų kabineto tikslai ir toliau išliks tie patys – gerinti Lietuvos ekonominę ir socialinę padėtį, stiprinti ūkį ir gynybines šalies galias. Vyriausybė nepabijojo imtis ambicingų projektų: euro įvedimo, terminalo statybos. Kaip vieną svarbiausių Vyriausybės veiklos rezultatų premjeras A. Butkevičius išskyrė stabiliai mažėjančias energetikos kainas. „Vidutinę centralizuotai tiekiamos šilumos kainą per pastaruosius dvejus metus sumažinome apie 19 proc. Vien šių metų lapkritį palyginus su praėjusių metų lapkričiu šilumos kainos atpigo 6,6 proc. Numatoma, kad 2015 m. šildymo sezono vidutinė šilumos kaina dar mažės apie 6 proc. Palyginti su praėjusiais metais, ,,Lietuvos dujų“ gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams šiemet vidutiniškai sumažėjo 20 proc., o kitais metais mažės 7 proc. Sprendimai dėl mažesnių šilumos ir karšto vandens kainų bus priimti artimiausiu metu. Per šiuos metus elektros kaina buitiniams vartotojams taip pat sumažėjo 3 ct/kWh, o kitais metais mažės iki 1,5 ct/kWh. VIAP lėšų poreikį Vyriausybė per dvejus metus sumažino 40 proc. – nuo 864 iki 615 mln. litų 2015 m. VIAP išlaidos nuo 2010 iki 2013 m. išaugo net 100 proc. – nuo 432 iki 864 mln. Lt. Šios išlaidos buvo užkraunamos vartotojams, didinant elektros energijos tarifą“, – sakė premjeras. Kalbėdamas apie ekonominę ir socialinę politiką, premjeras pažymėjo, kad dėl geopolitinių pokyčių teko susidurti su didžiuliu ekonominių sankcijų poveikiu mūsų ekonomikai. Tačiau verslas stiprėjo ir ekonomika augo. Statistika rodo, kad per metus darbuotojų skaičius išaugo apie 30 tūkst. (arba 2,6 proc.). Valstybės sektoriuje darbuotojų sumažėjo 1,2 proc., o privačiame sektoriuje darbo vietų išaugo 4,6 proc., per metus dirbančių žmonių padaugėjo net 3,1 proc. Šalies ūkyje realiajam darbo užmokesčiui išaugus 4,6 proc., privataus sektoriaus darbo užmokestis padidėjo 4,9 proc. ir lenkia valstybės sektorių, kuriame algos didėjo 4,4 proc. Sėkmingai pradėta daugiabučių renovacija, kitais metais pereinama prie kompleksinio ištisų kvartalų atnaujinimo. Renovacijos darbai šiuo metu vyksta visose savivaldybėse, statybų veikla apėmė daugiau kaip 700 pastatų, o kitiems metams suderinti daugiau kaip 3 tūkst. pastatų projektai. 2015 m. ketinama pradėti įgyvendinti Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą. Premjero teigimu, vienas svarbiausių šios Vyriausybės tikslų – biudžetą papildyti įplaukomis, vis labiau varžant šešėlinės ekonomikos aplinką. „Kovoje su šešėliu koordinuojamos visų kontrolės ir teisėtvarkos institucijų pajėgos – atsisakėme ilgametės nepasiteisinusios pavienių tikrintojų praktikos. Vien per 2014 m. 9 mėnesius VMI vykdytos įvairių formų kontrolės rezultatas – apie 687 mln. Lt į biudžetą gautinų pajamų“, – kalbėjo premjeras. Vyriausybė ryžosi konsoliduoti verslą prižiūrinčių institucijų tinklą. Tikslas – mažinti priežiūros naštą verslui, didinti priežiūros institucijų darbuotojų kompetenciją, efektyvinti priežiūrą vykdančių institucijų veiklos procesus ir veiksmingiau naudoti biudžeto lėšas. Taip pat artėjama prie naujos redakcijos Darbo kodekso rengimo pabaigos, kuris bus lankstesnis, labiau atitiks darbdavių ir darbuotojų interesus. Premjeras išskyrė reemigracijos skatinimą. „Sieksime, kad emigravę mūsų žmonės grįžtų į namus, nes Lietuvai labai reikalinga jų įgyta patirtis ir darbo rankos. 2015 m. pradžioje Lietuvoje pradės veikti Migracijos informacijos centras, vieno langelio principu teiksiantis informaciją visais su grįžimu gyventi ir gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais.
2015 m. pabaigoje bus įgyvendinta elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. Šis elektros tiltas Lietuvai sudarys sąlygas pirkti elektros energiją iš Šiaurės Europos šalių. 2015 m. gruodį bus pradėta eksploatuoti Lietuvos ir Lenkijos jungties „LitPol Link“ 500 MW galios linija. Dar keliems strateginiams Lietuvos energetikos projektams – Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio tiesimo parengiamiesiems ir statybų darbams, magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai antrosios linijos statyboms, Baltijos šalių elektros sistemų ir didelio galingumo generavimo šaltinių sinchroninio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų galimybių studijai parengti – ES skyrė 333,7 mln. Lt. Tai padės stiprinti Baltijos šalių energetikos rinkas, toliau įvairinti tiekimo šaltinius ir integruotis į ES dujų rinką.
Šaltinis: Vyriausybė