Vyriausybė pristatė mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimus

Vyriausybė siūlo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesinei algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Taip pat numatoma įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms. Tai reiškia, kad žmogus, uždirbantis MMA,  nuo kitų metų nebemokės nei gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei darbuotojo „Sodros“ įmokos.

Numatyta, kad 30 eurų mėnesinę išmoką vaikui kitąmet gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos  auginantiems tris vaikus, neatsižvelgiant į pajamas, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 eurai. Skaičiuojama, kad, jei abu tėvai uždirba MMA ir augina du vaikus, dėl šių pasiūlymų jų šeimos biudžetas kas mėnesį papilnės daugiau nei 82 eurais, per metus beveik – 994 eurais, auginančių tris vaikus – atitinkamai 112 eurų ir 1346 eurais.

Vyriausybė siūlo  suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose, atsisakant 5 ir 15 proc. apmokestinimo pagal veiklos rūšis. Tai reiškia, kad visi, vykdantys individualią veiklą, GPM mokės nuo realaus pelno, todėl mažiau uždirbantys mokės mažiau, daugiau – atitinkamai daugiau.

Numatyta, kad žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių apyvarta viršija 45 tūkst. eurų, per dvejus metus turės pereiti į bendrą individualios veiklos apmokestinimo sistemą. Bendra tvarka galios ir žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms, kurios taip pat turės pereinamąjį laikotarpį. Taip pat numatyta galimybė į  leidžiamuosius atskaitymus įtraukti žemės įsigijimo išlaidas.

Vyriausybė siūlo, kad dirbantys pagal verslo liudijimus ir toliau galės vykdyti savo veiklą visose srityse, neišskiriant automobilių remonto ar statybų sektorių, tačiau tik tuo atveju, jeigu jų apyvarta per metus nebus didesnė nei 20 tūkst. eurų. Peržengę šią ribą nebegalės mokėti fiksuoto mokesčio, o jų apmokestinimas priklausys nuo gaunamo pelno.

Siekiant didinti produktyvumą, siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas. Įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, siūloma leisti apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 proc. (šiuo metu – iki 50 proc.). Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengs teisės aktų projektus, o rudenį, kartu su biudžetu, jie bus teikiami Seimui.

Šaltinis: Vyriausybė