Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir teikiamos Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų įstatymų pataisos. Pasak Prezidentės, profesinis mokslas atsiliko ir šiandien visiškai neatitinka valstybės ir verslo poreikių. Turime stagnuojančią, nefunkcionalią ir archajišką sistemą, kai grožio specialistų ir floristų rengiame daugiau nei inžinierių ar socialinių darbuotojų. Profesiniam žmonių rengimui kasmet išleidžiama 85 mln. eurų, tačiau už tuos pinigus rengiami darbo rinkos poreikių neatitinkantys specialistai ir emigrantai, o įmonės ir investuotojai pačios priverstos apmokyti darbuotojus profesijos. Profesinio mokymo pertvarka keisis iš esmės: ir mokymo sistema, ir profesinių mokyklų valdymo bei finansavimo tvarka, atsiras nauji kokybiniai reikalavimai ugdymui. Keičiama profesinių mokyklų valdymo bei finansavimo tvarka. Visos mokyklos taps viešosiomis įstaigomis – tai paskatins verslą dalyvauti ugdymo procese, o įstaigos gaus papildomų pajamų už paslaugas. Už mokyklos valdymą bus atsakinga taryba, kurią sudarys socialiniai partneriai, tarp jų ir verslas. Taip pat aiškiai apibrėžta, kada ir kiek kartų galima įgyti profesiją už valstybės lėšas, o piktnaudžiaujantys profesinės mokymo sistemos teikiamomis paslaugomis turės grąžinti valstybės sumokėtas įmokas. Neretai į profesinę mokyklą stojama tik dėl socialinių lengvatų, kasmet mokyklų nebaigia beveik ketvirtadalis mokinių. Mokymo kokybei užtikrinti, įstatymuose įtvirtinta griežta profesinių mokyklų atskaitomybė. Kas 5 metus bus vykdomas išorinis mokyklos auditas – jeigu du kartus iš eilės mokykla gaus neigiamą įvertinimą, ji bus uždaryta. Kas 5 metus bus atnaujinami ir kvalifikaciniai reikalavimai, taip pat bus tikrinama, ar profesija atitinka darbo rinką, mokyklos privalės viešai skelbti savo veiklos ataskaitas. Iki šiol mokslo kokybė buvo tikrinama fragmentiškai, o realios atsakomybės nebuvimas leido švaistyti valstybės pinigus. Daugiau kaip pusė praktinio mokymo centrų realiai nevykdo jokios veiklos, nors valstybė į juos investavo 240 mln. eurų. Prezidentė siūlo iš esmės keisti profesinio rengimo sistemą – įvesti dualinį mokymą, skatinti pameistrystę ir pripažinti kvalifikaciją. ES šalyse įdiegtas dualinis mokymas užtikrina, kad profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžių įgyja realioje darbo vietoje. Darbdavių teigimu, profesinės mokyklos tinkamai neparuošia darbuotojų, todėl verslas turi pats apmokyti žmones profesijos. Numatoma dar labiau skatinti pameistrystę, kuri leidžia dirbti ir mokytis tuo pačiu metu. Tai yra jaunuolis pats galės pasirinkti, ar mokytis profesinėje mokykloje, ar eiti tiesiai dirbti ir kartu nuotoliniu būdu įgyti vidurinį išsilavinimą. Pameistrystės programa bus vykdoma ir neformaliu būdu – tai užtikrins, kad jaunimas mokysis paklausių profesijų ir lengviau susiras darbą. Kvalifikacijos pripažinimo sistema bus lanksti ir padės žmogui greitai susirasti darbą. Pavyzdžiui, jeigu darbuotoją reikalingų kompetencijų apmokys pats darbdavys, žmogui bus suteikiama profesinė kvalifikacija. Numatoma skatinti darbuotojų, vyresnio amžiaus žmonių perkvalifikavimą. Tai užtikrins didesnį socialinį saugumą – žmogus galės įgyti naują profesiją, o ne eiti į darbo biržą. Numatyta profesinių mokyklų tinklą vystyti atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių ir ūkio poreikius, o specialistų parengimą – į ekonomikos prognozes.
Šaltinis: Prezidentūra