valstybei nesumokėta beveik 143 tūkst. eurų PVM. Broliai kaltinami sukčiaudami panaikinę didelės
vertės turtinę prievolę, apgaulingai tvarkę apskaitą ir klastoję dokumentus. Tokius kaltinimus
pateikė tyrimui vadovavęs Vilniaus apygardos prokuroras, ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba (FNTT).
Vienas iš kaltinamųjų teisėsaugai žinomas kaip dalyvavęs kitoje organizuotoje grupėje tuo pačiu
metu – jos stambaus masto galimą nusikalstamą veiką PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje
bei galimą sunkių nusikaltimų valstybės finansų sistemai padarymą taip pat tiria FNTT.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vienas iš brolių, jau gerai žinodamas, kaip veikia PVM
sukčiavimo schemos, atskirai nuo savo bendrininkų grupės nusprendė imtis aferų. Kaltinamasis
buvo faktinis smulkia technika ir mobiliųjų telefonų prekyba besiverčiančios įmonės vadovas,
tačiau oficialiai jokių pareigų nėjo. Kaltinamieji kaip priedangą vykdomai nusikalstamai veikai
nuslėpti įsigijo dar dvi įmones, kurių fiktyviais vadovais paskyrė sau artimus ar pažįstamus
asmenis, nieko nežinojusius apie galimai vykdomas nusikalstamas veikas. Įtariama, kad siekdami
nemokėti valstybei nuo pardavimų privalomo mokėti PVM, kaltinamieji vykdė fiktyvius sandorius
tarp sau pavaldžių įmonių, vėliau suklastotas netikras sąskaitas ir kitus dokumentus įtraukdavo į
įmonių apskaitas bei teikdavo PVM deklaracijas su netikrais duomenimis. FNTT pareigūnai
skaičiuoja, kad taip veikdami bendrininkai galėjo nesumokėti beveik 143 tūkst. eurų PVM.
Siekdami užmaskuoti savo vykdytą galimai nusikalstamą veiką, bendrininkai suplanavo dviejų savo
valdytų nusikalstamos veikos priedangos įmonių tariamą pardavimą, kad mokesčius bei įmonių
veiklą prižiūrinčioms institucijoms pradėjus tikrinti šiuos juridinius asmenis, nebūtų galimybės
nustatyti tikrosios šių įmonių veiklos bei tikrųjų vadovų. Suradę Rusijos piliečius, kuriems tariamai
parduos įmones, broliai suorganizavo pardavimo dokumentų pasirašymą ir jų užregistravimą,
tačiau, pareigūnai įtaria, įmonės parduotos nebuvo, tariamiems naujiems savininkams nebuvo
perduota nei įmonių dokumentacija, nei antspaudai, nei bankinių sąskaitų valdymo įrankiai.
Įtariama, kad visus dokumentus broliai paslėpė.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo
skyriaus prokurorai. Surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės
teismui.
Už sukčiaujant panaikintą didelės vertės turtinę prievolę griežčiausia galima bausmė – laisvės
atėmimas iki aštuonerių metų. Dokumentų klastojimas, kai dėl to padaroma didelė žala,
griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą
apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Šaltinis: FNTT