galimai nuslėptų 0,5 mln. eurų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių. Ikiteisminį tyrimą atliko
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą
organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra.
Teisėsaugos dėmesio vyras susilaukė dėl mėsos bei jos gaminių prekybos Vilniuje be apskaitos
dokumentų. Įtariama, kad vyras mėsą įsigydavo iš Lenkijos bei Lietuvos įmonių ir viską
perparduodavo turgavietėse be kasos kvitų ir kitų apskaitos dokumentų, pardavimai nebūdavo
įtraukiami į kaltinamojo valdomų įmonių apskaitą. Už gautus grynuosius pinigus vyras vėl
įsigydavo mėsos ir toliau ją pardavinėdavo.
Pareigūnų duomenimis, siekdamas išvengti susikaupusių skolų sumokėjimo bei vengdamas mokėti
mokesčius valstybei, vyras galimai keisdavo įmones – prasiskolinusią įmonę parduodavo
asocialiems asmenims ir šeimos narių vardais pirkdavo kitą. Taip kas 1–2 metus galėjo būti įsigytos
ir parduotos 4 įmonės.
Skaičiuojama, kad per beveik 4 metus kaltinamasis galėjo valstybei nesumokėti apie 343 tūkst. eurų
PVM ir beveik 110 tūkst. eurų pelno mokesčio.
Vyras sulaukė kaltinimų dėl dokumentų klastojimo, mokesčių vengimo, teikiant neteisingus
duomenis apie pajamas, bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tyrimo metu su kaltinamuoju
bendrininkavę keturi fiktyviai įmones įgiję ir fiktyviai joms vadovavę asmenys patraukti
baudžiamojon atsakomybėn dėl dokumentų klastojimo, dėl jų priimti ir jau įsiteisėję sprendimai.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo
skyriaus prokuroras Tomas Tukleris. Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota
teismui.
Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai
mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už
dokumentų klastojimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – iki trejų metų nelaisvės.
Šaltinis: FNTT