Paskelbti naujausi infliacijos duomenys rodo, kad kainų augimas Lietuvoje nuo šių metų pradžios įsibėgėja. Gegužės mėnesį metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą sudarė 3,6 proc. ir liudijo ekonomikos atsigavimą. Vis dėlto infliacijos padidėjimą Lietuvoje ir euro zonoje didele dalimi lemia …

 Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių „zombių“ skaičių. Tai galėtų nulemti didesnį verslo bankrotų skaičių, dėl kurio padidėtų nedarbo lygis. Taigi, …

 Paskelbti naujausi infliacijos duomenys rodo, kad kainų augimas Lietuvoje paspartėjo – balandį metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą sudarė 2,5 proc. Padidėjusios infliacijos, atsigaunant ekonomikai, ir buvo galima tikėtis. Nors balandžio mėnesio metinis bendrojo kainų lygio augimas buvo didžiausias nuo pandemijos …

 Naujausi bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys maloniai nustebino. Jie rodo, kad šalies ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį augo, palyginus tiek su ankstesniu ketvirčiu, tiek su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Prie tokios ekonomikos raidos labiausiai prisidėjo eksportuojantysis sektorius ir santykinai nedaug …

 Paskelbti 2020 m. ketvirtojo ketvirčio darbo užmokesčio duomenys parodė, kad atlyginimų kilimas metų pabaigoje pagreičio neprarado ir per metus padidėjo net 12,2 proc. Nors spartų atlyginimų kilimą 2020 m. palaikė viešasis sektorius, nemaža dalis privataus sektoriaus įmonių pritaikė veiklą pandemijos …

 Naujausi paskelbti infliacijos rodikliai liudija, kad pandemijos sukeltos ekonominės pasekmės turi įtakos ir kainų raidai. Prasidėjus pandemijai, reikšmingai sulėtėjo kainų augimas, kuris ir toliau buvo nedidelis – spalio mėn. infliacija pagal vartotojų kainų indeksą sudarė 0,7 proc. Tačiau infliacijos struktūroje matyti ryškesnių …

 Paskelbti trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys rodo, kad Lietuvos ekonomikos raida buvo palanki. Mažas susirgimų skaičius ir greitas atsigavimas po pirmosios pandemijos bangos leido gyventojams grįžti prie iki pandemijos buvusių įpročių, o kai kurių ekonominių veiklų rezultatai buvo …

 Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors infliacija pagal vartotojų kainų indeksą birželio mėn. padidėjo iki 1 proc. (gegužės mėn. siekė 0,3 proc.), ji ir toliau nėra didelė – pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje neviršija 1 proc. Šie kainų raidos pokyčiai …

 Pirmasis ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo palankus, tačiau visą pasaulį apėmusi pandemija antrąjį ketvirtį stipriai suvaržys ir Lietuvos ekonomiką. Remiantis pirmaisiais karantino laikotarpį apimančiais duomenimis, ekonominio aktyvumo sumažėjimas gali prilygti buvusiam per pasaulinę finansų krizę. Nors šiuo metu karantinas Lietuvoje yra …

 Ekonomistai ir finansų specialistai mėgsta ekonominius reiškinius vadinti gyvūnų vardais. Pavyzdžiui, buliai ir meškos apibūdina situaciją finansų rinkose – atitinkamai rinkų pakilimą arba smukimą. Balandžiai ir vanagai – garsiausi pinigų politikos paukščiai, atspindintys centrinių bankų atstovų poziciją infliacijos ir pinigų …

 Dėl prekybos karų stringanti užsienio prekyba, nesugebanti atsigauti ES pramonė ir šalies vidaus iššūkiai kol kas reikšmingai nesulėtino Lietuvos ekonomikos apsukų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ji augo panašiu tempu kaip per pastaruosius trejus metus. Tačiau minėtų veiksnių poveikio visiškai išvengti …

 Vartotojai šiemet galės įpirkti daugiau prekių ir paslaugų, kadangi prognozuojama, jog atlyginimų augimo tempas beveik triskart viršys infliaciją. Vis dėlto, lėtėjant ekonomikos apsukoms, gyventojų perkamoji galia taip pat didės lėčiau. Jei naftos žaliavų rinka nepateiks staigmenų, šiemet infliacija turėtų būti panaši, …

 Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, atotrūkis tarp Lietuvos apskričių vis dar yra didelis.  Sostinėje pragyvenimo lygis jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, tačiau regionų dar laukia ilgas kelias iki europietiško gyvenimo lygio. Viena …

 Šalyje prastėjant demografinėms tendencijoms, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei ir tobulėjant technologijoms, kyla vis didesnis poreikis atsigręžti į vyresnio amžiaus darbuotojus. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojai vis labiau įsitraukė į darbo rinką ir tai sumažino nepalankių demografinių tendencijų poveikį darbuotojų …

 Nors Lietuvos ekonomikos augimas tebėra spartus, 2019 m. trečiąjį ketvirtį jis sulėtėjo ir per metus sudarė 3,6 proc. Tai rodo, kad tarptautinės aplinkos nepalankios tendencijos pradedamos justi ir Lietuvoje – lėtėja prekių eksporto augimas, vangiai investuojama į gamybos įrenginius, lėtėja darbo …

 Nors pastarąjį dešimtmetį Lietuvos eksportas sparčiai didėjo, tačiau iš esmės jo struktūra nepakito – mūsų eksporto krepšelyje aukščiausio sudėtingumo gaminiai sudaro palyginti menką dalį, o tai gali lemti ir mažesnes gyventojų pajamas, ir mažesnį jų augimą. Pastebėta, kad gyventojų pajamos yra …

 Nors stebint politines peripetijas Jungtinėje Karalystėje (JK), atspėti „Brexit“ baigtį gali tik pranašas, spalio 31 d. JK išstojimas iš Europos Sąjungos (ES) – su sutartimi ar be jos – yra vienas iš galimų scenarijų. Didžiausią nerimą euro zonai kelia didelė „Brexit“ be …

 Pasaulio ekonomikos rodikliai neskatina optimizmo. Išankstiniai rodikliai, kaip pirkimo vadybininkų indeksas (PVI), perspėja dėl toliau besitraukiančios pasaulio gamybos apimties ir lėtėjančio pasaulio ekonomikos augimo. Pagal Vokietijos instituto Ifo apklausos rezultatus, pasaulio verslo ciklo kreivė užtikrintai krenta žemyn. Tačiau kas slypi …

 Lietuvos ekonomikos augimas tebėra spartus, 2019 m. antrąjį ketvirtį per metus padidėjo 4 proc. Prie tokios ūkio raidos prisidėjo stipri vidaus paklausa ir eksportas. Tačiau nemažėjanti įtampa tarptautinėje aplinkoje neigiamai veikia pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų plėtrą. Tai turėtų slopinti Lietuvos …