Pandemija pristabdė paslaugų brangimą, tačiau ne visų

 Naujausi paskelbti infliacijos rodikliai liudija, kad pandemijos sukeltos ekonominės pasekmės turi įtakos ir kainų raidai. Prasidėjus pandemijai, reikšmingai sulėtėjo kainų augimas, kuris ir toliau buvo nedidelis – spalio mėn. infliacija pagal vartotojų kainų indeksą sudarė 0,7 proc. Tačiau infliacijos struktūroje matyti ryškesnių …

Saulėtą ekonomikos vasarą pakeitė ūkanotas ruduo

 Paskelbti trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys rodo, kad Lietuvos ekonomikos raida buvo palanki. Mažas susirgimų skaičius ir greitas atsigavimas po pirmosios pandemijos bangos leido gyventojams grįžti prie iki pandemijos buvusių įpročių, o kai kurių ekonominių veiklų rezultatai buvo …

Pandemijos poveikis kainoms: vartojimo prekės pinga, paslaugų kainos sparčiai stiebiasi aukštyn

 Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors infliacija pagal vartotojų kainų indeksą birželio mėn. padidėjo iki 1 proc. (gegužės mėn. siekė 0,3 proc.), ji ir toliau nėra didelė – pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje neviršija 1 proc. Šie kainų raidos pokyčiai …

Ūkis ir finansai pirmąją pandemijos šoko bangą atlaikė, tačiau laukia ilga reabilitacija

Lietuvos ekonomika ir finansų sistema pirmąją šoko dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio bangą atlaikė geriau, nei tikėtasi. Naujausi ekonomikos siunčiami signalai leidžia tikėtis, kad juodžiausio scenarijaus pavyks išvengti. Tačiau neapibrėžtumas dėl ūkio atsigavimo perspektyvų tebėra didelis, o pandemijos pasekmės yra didžiausia …

Ekonomikos raida šių metų pirmąjį ketvirtį – paskutiniai saulės spinduliai prieš audrą

 Pirmasis ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo palankus, tačiau visą pasaulį apėmusi pandemija antrąjį ketvirtį stipriai suvaržys ir Lietuvos ekonomiką. Remiantis pirmaisiais karantino laikotarpį apimančiais duomenimis, ekonominio aktyvumo sumažėjimas gali prilygti buvusiam per pasaulinę finansų krizę. Nors šiuo metu karantinas Lietuvoje yra …

Koronavirusas ir ekonomika: ar pakaks pelėdų išminties juodosios gulbės netikėtumams?

 Ekonomistai ir finansų specialistai mėgsta ekonominius reiškinius vadinti gyvūnų vardais. Pavyzdžiui, buliai ir meškos apibūdina situaciją finansų rinkose – atitinkamai rinkų pakilimą arba smukimą. Balandžiai ir vanagai – garsiausi pinigų politikos paukščiai, atspindintys centrinių bankų atstovų poziciją infliacijos ir pinigų …

Praėjusius metus Lietuvos ekonomika baigė aukšta nata. Ko laukti šiemet?

 Dėl prekybos karų stringanti užsienio prekyba, nesugebanti atsigauti ES pramonė ir šalies vidaus iššūkiai kol kas reikšmingai nesulėtino Lietuvos ekonomikos apsukų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ji augo panašiu tempu kaip per pastaruosius trejus metus. Tačiau minėtų veiksnių poveikio visiškai išvengti …

Kainų ir atlyginimų lenktynėse ryški pastarųjų persvara, bet atotrūkis mažėja

 Vartotojai šiemet galės įpirkti daugiau prekių ir paslaugų, kadangi prognozuojama, jog atlyginimų augimo tempas beveik triskart viršys infliaciją. Vis dėlto, lėtėjant ekonomikos apsukoms, gyventojų perkamoji galia taip pat didės lėčiau. Jei naftos žaliavų rinka nepateiks staigmenų, šiemet infliacija turėtų būti panaši, …

Kas galėtų padėti Lietuvos regionams praturtėti?

 Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, atotrūkis tarp Lietuvos apskričių vis dar yra didelis.  Sostinėje pragyvenimo lygis jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, tačiau regionų dar laukia ilgas kelias iki europietiško gyvenimo lygio. Viena …

Ar senjorai išgelbės šalies darbo rinką?

 Šalyje prastėjant demografinėms tendencijoms, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei ir tobulėjant technologijoms, kyla vis didesnis poreikis atsigręžti į vyresnio amžiaus darbuotojus. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojai vis labiau įsitraukė į darbo rinką ir tai sumažino nepalankių demografinių tendencijų poveikį darbuotojų …

Lietuvos ekonomika pradeda jausti tarptautinės aplinkos negandas

 Nors Lietuvos ekonomikos augimas tebėra spartus, 2019 m. trečiąjį ketvirtį jis sulėtėjo ir per metus sudarė 3,6 proc. Tai rodo, kad tarptautinės aplinkos nepalankios tendencijos pradedamos justi ir Lietuvoje – lėtėja prekių eksporto augimas, vangiai investuojama į gamybos įrenginius, lėtėja darbo …

Lietuvos eksportas: užstrigę vidutinybės spąstuose

 Nors pastarąjį dešimtmetį Lietuvos eksportas sparčiai didėjo, tačiau iš esmės jo struktūra nepakito – mūsų eksporto krepšelyje aukščiausio sudėtingumo gaminiai sudaro palyginti menką dalį, o tai gali lemti ir mažesnes gyventojų pajamas, ir mažesnį jų augimą. Pastebėta, kad gyventojų pajamos yra …

„Brexit“ be susitarimo: ko tikėtis verslui ir gyventojams?

 Nors stebint politines peripetijas Jungtinėje Karalystėje (JK), atspėti „Brexit“ baigtį gali tik pranašas, spalio 31 d. JK išstojimas iš Europos Sąjungos (ES) – su sutartimi ar be jos – yra vienas iš galimų scenarijų. Didžiausią nerimą euro zonai kelia didelė „Brexit“ be …

Pasaulio ekonomika lėtina apsukas: ar jau laikas prisisegti saugos diržus?

 Pasaulio ekonomikos rodikliai neskatina optimizmo. Išankstiniai rodikliai, kaip pirkimo vadybininkų indeksas (PVI), perspėja dėl toliau besitraukiančios pasaulio gamybos apimties ir lėtėjančio pasaulio ekonomikos augimo. Pagal Vokietijos instituto Ifo apklausos rezultatus, pasaulio verslo ciklo kreivė užtikrintai krenta žemyn. Tačiau kas slypi …

Ekonomikos augimas vis dar įsibėgėjęs, bet ateityje jį lėtins tarptautinės aplinkos negandos

 Lietuvos ekonomikos augimas tebėra spartus, 2019 m. antrąjį ketvirtį per metus padidėjo 4 proc. Prie tokios ūkio raidos prisidėjo stipri vidaus paklausa ir eksportas. Tačiau nemažėjanti įtampa tarptautinėje aplinkoje neigiamai veikia pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų plėtrą. Tai turėtų slopinti Lietuvos …

Infliacijos svyravimus lemia siūbuojančios žaliavų kainos

 Šalyje kylantis darbo užmokestis ir toliau stumia paslaugų kainas aukštyn. Prie infliacijos svyravimo šiemet prisidėjo ir sparčiau didėjančios maisto kainos bei subangavusi naftos žaliavų rinka. Jei pasaulinių žaliavų rinkose neįsisiautės audra, infliacija šiemet turėtų būti panaši kaip ir pernai ir …

Skatindamas finansinių technologijų plėtrą, Lietuvos bankas atidžiai vertina su jomis susijusias rizikas

 Konkurenciją ir pažangias inovacijas finansų srityje skatinančios aplinkos kūrimas bei palaikymas mūsų šalyje yra viena iš Lietuvos banko strateginių veiklos krypčių. Siekiame, kad finansų sektorius būtų palankus verslo plėtrai ir siūlytų vartotojams geros kokybės bei inovatyvias paslaugas. Šis tikslas gali …

Trys žingsniai pajamų nelygybei sumažinti

 Daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių pajamų nelygybę siekia mažinti perskirstydamos išteklius per socialinės apsaugos sistemą. Nors ir turėdama mažiausią visoje ES viešųjų išlaidų ir BVP santykį, šioje srityje ypač gerais rezultatais išsiskiria Airija. Ko iš jos galėtų pasimokyti Lietuva? Vienas iš …

Darbo užmokesčio augimo keliai išsiskyrė privačiame ir viešajame sektoriuose

 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sudarė 1 262,7 euro. Pagal seną mokesčių sistemą perskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 979,6 euro ir buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau kilo lėčiau nei 2018 m. Išsiskyrė augimo …

Kas yra pinigų politika ir kaip ji veikia jūsų kišenę?

 Jei euro zonos ekonomiką lygintume su žmogaus kūnu, joje cirkuliuojantys pinigai atstotų kraują, o Europos Centrinis Bankas (ECB), valdydamas pinigų kainą – palūkanų normą, atliktų širdies funkciją. ECB veiksmai, kaip ir širdis, daro reikšmingą poveikį viso organizmo funkcionavimui – šiuo …