Ekonomikos augimas vis dar įsibėgėjęs, bet ateityje jį lėtins tarptautinės aplinkos negandos

 Lietuvos ekonomikos augimas tebėra spartus, 2019 m. antrąjį ketvirtį per metus padidėjo 4 proc. Prie tokios ūkio raidos prisidėjo stipri vidaus paklausa ir eksportas. Tačiau nemažėjanti įtampa tarptautinėje aplinkoje neigiamai veikia pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų plėtrą. Tai turėtų slopinti Lietuvos …

Infliacijos svyravimus lemia siūbuojančios žaliavų kainos

 Šalyje kylantis darbo užmokestis ir toliau stumia paslaugų kainas aukštyn. Prie infliacijos svyravimo šiemet prisidėjo ir sparčiau didėjančios maisto kainos bei subangavusi naftos žaliavų rinka. Jei pasaulinių žaliavų rinkose neįsisiautės audra, infliacija šiemet turėtų būti panaši kaip ir pernai ir …

Skatindamas finansinių technologijų plėtrą, Lietuvos bankas atidžiai vertina su jomis susijusias rizikas

 Konkurenciją ir pažangias inovacijas finansų srityje skatinančios aplinkos kūrimas bei palaikymas mūsų šalyje yra viena iš Lietuvos banko strateginių veiklos krypčių. Siekiame, kad finansų sektorius būtų palankus verslo plėtrai ir siūlytų vartotojams geros kokybės bei inovatyvias paslaugas. Šis tikslas gali …

Trys žingsniai pajamų nelygybei sumažinti

 Daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių pajamų nelygybę siekia mažinti perskirstydamos išteklius per socialinės apsaugos sistemą. Nors ir turėdama mažiausią visoje ES viešųjų išlaidų ir BVP santykį, šioje srityje ypač gerais rezultatais išsiskiria Airija. Ko iš jos galėtų pasimokyti Lietuva? Vienas iš …

Darbo užmokesčio augimo keliai išsiskyrė privačiame ir viešajame sektoriuose

 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sudarė 1 262,7 euro. Pagal seną mokesčių sistemą perskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 979,6 euro ir buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau kilo lėčiau nei 2018 m. Išsiskyrė augimo …

Kas yra pinigų politika ir kaip ji veikia jūsų kišenę?

 Jei euro zonos ekonomiką lygintume su žmogaus kūnu, joje cirkuliuojantys pinigai atstotų kraują, o Europos Centrinis Bankas (ECB), valdydamas pinigų kainą – palūkanų normą, atliktų širdies funkciją. ECB veiksmai, kaip ir širdis, daro reikšmingą poveikį viso organizmo funkcionavimui – šiuo …

Ar Lietuvos ūkio stogas ir vėl bus kiauras?

 Didžiųjų pasaulio ekonomikų duomenys ir toliau nuvilia, tarptautinės institucijos mažina pasaulio ekonomikos augimo prognozes, o pagrindiniai centriniai bankai atsisako galimybių šiemet didinti palūkanas. Kovo pabaigoje JAV ilgalaikių ir trumpojo laikotarpio obligacijų pajamingumo skirtumas pirmą kartą nuo 2007 m. tapo neigiamas – paprastai …

Kodėl pensininkai skursta, o lovos ligoninėse tuščios?

 Lietuvos valdžios sektoriaus finansavimas – vienas kukliausių Europos Sąjungoje (ES). Tačiau, palyginti su kitomis ES valstybėmis, į akis krinta ne tik skiriamų sumų skirtumai, bet ir nepanaudotos galimybės efektyviau paskirstyti lėšas valstybės finansuojamoms sritims.Mažesnės nei kitose ES valstybėse Lietuvos skiriamos …

Kodėl atrodo, kad maistas brangsta greičiau, nei didėja pajamos?

 Daugiau nei trečdaliui lietuvių susirūpinimą kelia kylančios maisto produktų kainos. Toks nerimas per gyventojų apklausas pastebimas jau daugiau nei penkeri metai. Vis dėlto, vertinant maisto produktų kainas retrospektyviai, matyti, kad jos per dešimtmetį padidėjo beveik dvigubai mažiau nei pensijos ir …

Vokietija mažina apsukas – ko tikėtis Lietuvai?

 Artimiausiais mėnesiais mūsų šalis gali pajusti Vokietijos ekonomikos augimo sulėtėjimą. Tikėtina, kad Lietuvai tai tiesiogiai atsilieps per eksporto rinką, o netiesioginį poveikį šalis gali pajusti per prastėjančius lūkesčius dėl Europos Sąjungos (ES) ekonominės perspektyvos. Ilgesniuoju laikotarpiu aukštesnės pridėtinės vertės eksporto …

Kai pučia vėjas, reikia statyti malūnus

 Kinų liaudies išmintis byloja: kai pučia pokyčių vėjas, vieni žmonės stato sienas, kiti – vėjo malūnus. Lietuva pastaruosius kelis dešimtmečius pokyčių atneštus iššūkius neretai sugebėdavo paversti naujomis galimybėmis. Ateinančius kelis dešimtmečius iššūkių nebus mažiau, tad kaip niekada svarbu žvelgti į priekį, …

Kaip tarptautinės arenos aistros veikia Lietuvą?

 „Brexit“ scenarijus – vis dar neparašytas. Ką tai reiškia Lietuvai ir beveik 200 tūkst. mūsų tautiečių, gyvenančių šioje valstybėje? Kaip 2018-ųjų įvykiai tarptautinėje prekyboje yra susiję su lėtesniu Europos Sąjungos (ES) ir Vokietijos ekonomikų augimu ir koks galimas jo poveikis Lietuvai? Skausmingos …

Lietuvos ūkis praėjusius metus baigė aukšta nata. Ko laukti šiemet?

 Dėl sausros padarinių 2018 m. trečiąjį ketvirtį prislopęs Lietuvos ekonomikos augimas ketvirtąjį ketvirtį vėl paspartėjo. Didelę įtaką sparčiai ūkio raidai daro stipri vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas. Lietuvos bankas tebesitiki, kad ir šiais metais šalies ūkio plėtra bus pakankamai …

Infliacija Lietuvoje turėtų truputį mažėti

 Nors maisto kainų pokyčiai vartotojams gana palankūs, o audra naftos žaliavų rinkoje kol kas aprimo, šiemet infliacija turėtų būti šiek tiek mažesnė nei pernai. Tikėtina, kad kai kuriuos infliaciją skatinusius veiksnius pakeis kiti. Praėjusiais metais maisto produktų kainos didėjo lėčiau, o …

Atlyginimai ir toliau didėja

 Trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sudarė 935,7 euro ir buvo 10 proc. didesnis nei prieš metus. Tokį spartų augimą daugiausia lemia vis didėjantis darbuotojų trūkumas, tačiau šiek tiek prisideda ir sprendimai dėl mokesčių, minimalios mėnesinės algos …

Šių metų eksportas „banguoja“ – kas bus toliau?

 Eksportas ir toliau yra reikšmingas šalies ekonomikos variklis, tačiau prognozuojama, kad 2019 m. jis augs lėčiau, o tai pradės neigiamai veikti ir bendrojo vidaus produkto (BVP) raidą. Po lėtesnio augimo pirmąjį pusmetį Lietuvos eksportas, metams persiritus į antrąją pusę, rodo …

Ekonomikos plėtrą džiovino sausra žemės ūkyje

 Prastas derlius ir vangiau augantis eksportuojantis sektorius prislopino Lietuvos ūkio plėtros tempą, tačiau šį nepalankų poveikį iš dalies atsvėrė suaktyvėjusi mažmeninės prekybos veikla. Šalies realusis BVP, Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2018 m. trečiąjį ketvirtį per metus padidėjo 2,7 proc. …

Infliacija sulėtėjo, tačiau nemalonią staigmeną gali pateikti gamtos išdaigos

 Nors šalies ūkio plėtra išlieka gana veržli, infliacija pamažu rimsta: pasaulinės naftos žaliavų kainos pastaraisiais mėnesiais tapo stabilesnės, o maisto kainų augimui prislopus, metinė infliacija Lietuvoje lėtėjo jau trečią mėnesį iš eilės ir rugpjūtį sudarė 2,1 proc. Pastaraisiais mėnesiais degalų kainų kreivė …

Ką rodo įmonių pelningumo mažėjimas?

 Pastaruoju metu prastėja apie šalies įmonių veiklos efektyvumą daug sakantis pelningumo rodiklis. Tačiau pelningumo kaitos kryptis gali pasikeisti, nes, didėjant investicijoms, turėtų dar labiau ūgtelėti tiek įmonių pajamos, tiek veiklos efektyvumas. Tokios tendencijos tik sustiprintų įmonių gebėjimus vykdyti pastaruoju metu …

Ūkio augimą lemia gyventojų vartojimas, investicijos, eksportas

 Lietuvos ekonomika ir toliau sparčiai plėtojasi, nors mažiau palanki tarptautinės aplinkos raida ir slopina eksportuojamų prekių bei paslaugų paklausą, o eksporto augimas 2018 m. pirmąjį pusmetį pastebimai sulėtėjo. Statybų sektorius po kelerių metų pertraukos vėl yra tarp ekonominių veiklų, labiausiai prisidedančių …