Kūrybiškos mintys lydės Jus ir šią, ir kitą savaitę. Labai gerai padarėte, nuspręsdami atsigręžti į save, todėl skirkite sau laiko tiek, kiek leidžia aplinkybės. Finansiškai šis periodas nereiškia didelio augimo, tačiau tikrai užtikrina stabilias pajamas, net ir įdėjus nedidelių pastangų.
| Valiuta | Kiekis | Kursas |
|---|---|---|
| GBP | 1 | 0.8427 |
| USD | 1 | 1.1194 |
Šarūnas SUBATAVIČIUS XVIII a. pirmoje pusėje Lietuvos ir Lenkijos valstybė beveik nekaldino savų monetų, išskyrus tas, kurios buvo kaldinamos Saksonijoje. Aukštesnės prabos monetas, siekiant pasipelnyti, valstybei priešiškos jėgos išveždavo į užsienį, tad visą XVIII a. Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) buvo jaučiamas vietinių …
Šarūnas SUBATAVIČIUS Dažna valstybė turi savo aukso atsargų, ne išimtis – ir Lietuva. Daugelis geru žodžiu mini, o kai kurie dar ir prisimena tarpukariu gyvavusią Pirmąją Lietuvos Respubliką, sparčią jos pažangą, reformas, ekonomikos ir infrastruktūros augimą bei auksu dengtus litus. Ką gi …
Šarūnas SUBATAVIČIUS 1830 m. lapkričio 27 d. Lenkijoje prasidėjo sukilimas prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią. Lietuvoje jis įsiplieskė tik 1831 m. kovo 13 d. (pagal anuomet galiojusį Julijaus kalendorių), kai Kelmės dvaro savininkas Julius Gruževskis paskelbė sukilimo pradžią ir savo daliniams įsakė užimti …
Šarūnas SUBATAVIČIUS Žygimantas I Senasis (1467–1548) buvo geras ir sumanus valdovas. Jam valdant Lietuvą ir Lenkiją, išpirkta daugelis dar Aleksandro Jogailaičio laikais praskolintų valdovo dvarų, įvesta samdomoji kariuomenė ir priimtas Pirmasis Lietuvos Statutas. Nors didesnėmis monetų kalybos inovacijomis jis nepasižymėjo, tačiau …
Šarūnas SUBATAVIČIUS Pinigus klastoti pasaulyje pradėta nuo pat jų atsiradimo. Ne išimtis buvo ir Lietuva. Klastojami buvo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigai – sidabro lydiniai, ir pirmosios lietuviškos monetos. Nors už pinigų padirbinėjimą visais laikais buvo itin griežtai baudžiama, šis „amatas“ vis …
Šarūnas SUBATAVIČIUS Dažnam lietuviui tarpukario Lietuva yra vienas iš labiausiai idealizuojamų istorinių laikotarpių, siejamas su valstybės modernizacija, ekonominiu augimu ir gerove, kurią nutraukė 1940 m. okupacija. Šį kartą trumpai apžvelgsime, kokios kainos ir algos buvo tarpukario Lietuvoje, kiek už tam tikrą sumą …
Šarūnas SUBATAVIČIUS Pabaiga. Pradžia Nr. 22 (1246) Kolekcinės auksinės monetosLietuvos bankas nusprendė, kad monetos iš tauriausių metalų bus kaldinamos tik ypatingais atvejais, siekiant įamžinti svarbiausius valstybės įvykius. Pirmoji 1 lito nominalo auksinė moneta buvo nukaldinta 1997 m., minint Lietuvos banko įsteigimo ir lito įvedimo …
Šarūnas SUBATAVIČIUS 1990 m. kovo 11 d. Lietuva atkūrė nepriklausomybę, o 1993 m. birželio 25 d. – litą, kuris apyvartoje cirkuliavo iki pat 2015 m., kol jį pakeitė euras. Per šį laikotarpį Lietuva keitėsi ir modernėjo, o nacionalinė valiuta tapo svarbiu …
Šarūnas SUBATAVIČIUS Dar 1989 m., įsisiūbuojant Sąjūdžiui, tapo aišku, kad Lietuva atkurs nepriklausomybę, tad imta ruoštis įvesti nacionalinę valiutą. Neilgai trukus buvo parengtas Lietuvos banko įstatymo projektas ir, konsultuojant išeivijos lietuviams, pradėti kurti banknotų ir monetų projektai, o su JAV bendrove …
Šarūnas SUBATAVIČIUS 1944 m., Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Lietuvą vėl užėmė sovietai – prasidėjo antroji sovietinė okupacija, trukusi net 46 metus ir padariusi sunkiai atitaisomą žalą. Sovietai Lietuvoje ne tik vykdė masines represijas, bet ir pavergtą valstybę išnaudojo ekonomiškai. Statistika rodo, …
Pirmosios Lietuvos Vyriausybės finansų istorija prasidėjo nuo 30 000 ostmarkių paskolos, kurią pirmasis Lietuvos finansų ministras Martynas Yčas surinko iš privačių asmenų. Po to Lietuva gavo dvi paskolas iš Vokietijos vyriausybės. Mainais pirmoji Lietuvos Vyriausybė sutiko įteisinti okupacinių ostmarkių apyvartą savo kontroliuojamoje …
Šarūnas SUBATAVIČIUS Praeityje tiek politikos, tiek kultūros, tiek kitose srityse vyrai dažniau užgoždavo moteris. Tenka pripažinti, kad ant daugumos lietuviškų pinigų buvo pavaizduoti vyrai, o moterų labai nedaug, jų nesutinkame pavaizduotų ir ant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) monetų (tik ant kai …
Vieną karštą rugpjūčio šeštadienį apsilankiau Pinigų muziejuje, kuris organizavo nemokamą vienos valandos pažintinę ekskursiją visiems, panorusiems užsiregistruoti iš anksto ir su gidu pavaikščioti po ekspozicijų sales. Čia sukaupta tiek daug įdomios informacijos apie pinigus, kuri, manau, yra įdomi visiems. Mane …
Šarūnas SUBATAVIČIUS Nuo pat lito įvedimo 1922 m. Lietuvos Vyriausybė ir Lietuvos bankas dėjo visas pastangas, kad būtų išlaikytas lito aukso paritetas. Buvo nuolat pildomos aukso atsargos, reikalingos litui padengti. Nuosekli Vyriausybės politika davė puikų rezultatą – per mažiau kaip du dešimtmečius litas …
Šarūnas SUBATAVIČIUS 1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu paremtos lito valiutos įvedimą. Įgyvendinti naują valiutą buvo pavesta kunigo ir ekonomisto Vlado Jurgučio vadovaujamam Lietuvos bankui, kurio įstatymas buvo priimtas 1922 m. rugpjūčio 11 d.Rengiant valstybės Piniginio …
Šarūnas SUBATAVIČIUS Pabaiga. Pradžia Nr. 15 (1239) 1924 m. laidos 1000 litų banknotai nugulė Lietuvos banko saugyklose1924 m. padaugėjus pinigų kiekiui apyvartoje, siekdamas palengvinti stambius mokėjimus ir atsiskaitymus, Lietuvos bankas nutarė išleisti didesnio nominalo – 500 ir 1000 litų – banknotus.Išskirtinio nominalo, 1000 litų, banknoto projektą sukūrė …
Šarūnas SUBATAVIČIUS Daugelis geru žodžiu mini, o kai kurie dar ir prisimena tarpukariu gyvavusią Pirmąją Lietuvos Respubliką, sparčią jos pažangą, reformas, ekonomikos ir infrastruktūros augimą, auksu dengtus litus. Ką gi reiškė auksu dengti pinigai? Ar tikrai tai garantavo stabilumą? Ir ar …
Pinigai Lietuvoje 1914–1922 m. Ekonominio chaoso laikotarpis Šarūnas SUBATAVIČIUS 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, tiek Rusijos, tiek Vokietijos imperijų teritorijose iš apyvartos iškart dingo sidabrinės ir auksinės monetos. Valdžia ir gyventojai vengė atsiskaityti pinigais, kaltais iš brangiųjų metalų, suprantama, ir popieriniai …
Šarūnas SUBATAVIČIUS Mūsų sostinei Vilniui – jau 701 metai. Tiek laiko praėjo nuo tada, kai 1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas savo laiškuose į Vakarų Europą paminėjo Lietuvos vardą. Suprantama, ši data labai formali, nes jos negalima sieti su įkūrimo data, kadangi miestas stovėjo …
Šarūnas SUBATAVIČIUS Mūsų sostinei Vilniui – jau 701 metaiTiek laiko praėjo nuo tada, kai 1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas savo laiškuose į Vakarų Europą paminėjo Vilnių. Suprantama, ši data yra labai formali – pirmojo paminėjimo datos negalima sieti su įkūrimo data, kadangi miestas stovėjo …