2023-09-05 Nr. 17 (1217)
Antradienis, 2023 m. rugsėjo 5 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS Daugelis geru žodžiu mini, o kai kurie dar ir prisimena tarpukariu gyvavusią Pirmąją Lietuvos Respubliką, sparčią jos pažangą, reformas, ekonomikos ir infrastruktūros augimą bei auksu dengtus litus. Ką gi reiškė auksu dengti pinigai? Ar tikrai tai garantavo stabilumą? Ir …
2023-08-22 Nr. 16 (1216)
Antradienis, 2023 m. rugpjūčio 22 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS Turbūt daugeliui teko rankose laikyti Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių monetas ar banknotus ar bent matyti. Nepaisant ekonominių procesų, ilgus metus smukusio kurso, doleris vis dar yra dominuojanti ir viena geidžiamiausių pasaulio valiutų. Tiek dolerių monetos, tiek banknotai nuo seno …
2023-04-18 Nr. 8 (1208)
Antradienis, 2023 m. balandžio 18 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS Nors iki šiol nėra galutinai sutarta, kas pirmasis pradėjo kaldinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) monetas, visgi šiandien laikomasi nuomonės, kad jos nukaldintos XIV a. antrojoje pusėje. Pirmosios lietuviškos ketvirčio grašio vertės sidabrinės monetos – denarai, vadinti pečiat dėl juose …
2023-04-04 Nr. 7 (1207)
Antradienis, 2023 m. balandžio 4 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS Pabaiga. Pradžia Nr. 6 (1206) Hiperinfliacija pokario VokietijojePirmojo pasaulinio karo pradžioje Vokietija apribojo piliečių teisę markę keisti į auksą bei sidabrą ir nuolat spausdino banknotus, todėl jau tada apyvartoje esančių markių skaičius padidėjo keturis kartus. Visgi, kol kainos nekilo taip …
2023-03-21 Nr. 6 (1206)
Antradienis, 2023 m. kovo 21 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS Pastaruosius 2000 metų pasaulio istorijoje būta, kad valstybių vyriausybės vis didindavo pinigų kiekį, o šie nuvertėdavo. Kai tai nutikdavo staiga, valstybę ištikdavo hiperinfliacija. Kartais tai vykdavo visą amžių, kol galiausiai šalies gyventojai suvokdavo, kad jų santaupų perkamoji galia gerokai sumažėjo. …
2022-12-13 Nr. 46 (1198)
Antradienis, 2022 m. gruodžio 13 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS Žygimantas Augustas (1544–1572), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, laikomas bene didžiausiu lietuviškų monetų inovatoriumi. Jo laikais pradėtos kaldinti renesansinės portretinės, o nuo 1547 m. į apyvartą paleistos ir pirmosios lietuviškos auksinės monetos – dukatai, anuomet dar vadinti florinais …
2022-10-25 Nr. 40 (1192)
Antradienis, 2022 m. spalio 25 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS Praeityje pašto ženklai atlikdavo ne tik tiesioginę savo funkciją. Būta atvejų, kai dėl pinigų trūkumo apyvartoje jie atliko smulkių grynųjų funkciją. Bene pirmą kartą pašto ženklai, kaip pinigai, buvo panaudoti JAV pilietinio karo metu, o vėliau – ir per …
2022-09-13 Nr. 34 (1186)
Antradienis, 2022 m. rugsėjo 13 d.
Rugsėjo 6 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleido kolekcinę monetą, skirtą Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-mečiui. 50 eurų aukso monetos reverse – simbolių kalba perteikiami Lietuvos Valstybės Konstitucijoje įtvirtinti demokratiniai valstybės kūrimo pamatai. Monetos averse – stilizuotas Lietuvos Respublikos herbo simbolis Vytis, žemiau …
2022-07-26 Nr. 28 (1180)
Antradienis, 2022 m. liepos 26 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS XIX a. pradžioje Rusijos imperijoje dar nebuvo centralizuoto valstybės biudžeto, todėl surinkti mokesčiai į centrinį iždą nebuvo vežami.Taip susiklostė, kad XIX a. pradžioje per metus visoje imperijoje būdavo surenkama apie 4 milijonus rublių. Jei visa suma būdavo surenkama vien sidabro …
2022-05-24 Nr. 20 (1172)
Antradienis, 2022 m. gegužės 24 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS 1794 m. prasidėjus Tado Kosciuškos sukilimui, sukilėlių vadovybė, siekdama sustiprinti savo finansinę padėtį, žlungančios valstybės ūkį ir išmokėti kariams algas, pradėjo spausdinti pirmuosius Abiejų Tautų Respublikos banknotus-asignacijas. Jų nominali vertė gerokai skyrėsi nuo tikrosios ir nedaug pagelbėjo stiprinant ekonomiką. …
2022-05-10 Nr. 18 (1170)
Antradienis, 2022 m. gegužės 10 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS XVII a. vidurys Abiejų Tautų Respublikai buvo ypač sunkus – keletą dešimtmečių, nuo pat Zigmanto Vazos laikų, vykdyta Rytų politika, galima sakyti, užprogramavo neišvengiamą Abiejų Tautų Respublikos žlugimą – vadinamąjį „Tvaną“ (1654–1667 m.), kai Švedijos ir Maskvos kariuomenės užpuolė ir pasidalino mūsų …
2022-02-01 Nr. 5 (1157)
Antradienis, 2022 m. vasario 1 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS Posakį „Nekišk savo trigrašio, kur nereikia“ arba „Ir eina, visur savo trigrašį kišdamas“ žinome visi. Tačiau kaip ir kada jis atsirado?Trigrašis (lenk. trojak) kadaise buvo populiari sidabrinė, o vėliau ir varinė trijų grašių vertės moneta, apyvartoje naudota nuo Žygimanto …
2021-11-30 Nr. 44 (1148)
Antradienis, 2021 m. lapkričio 30 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS Investuoti į tauriuosius metalus tampa vis populiariau – metalų paklausa rinkoje ir susidomėjimas jais auga, o kainos nestovi vietoje. Vieni tauriuosius metalus perka ir parduoda akcijų biržose, o kiti, kurie jomis nepasitiki, kaupia brangenybes fiziniu pavidalu. Kokia yra metalų rinka?Ir …
2021-11-16 Nr. 42 (1146)
Antradienis, 2021 m. lapkričio 16 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS Retai kada sutiksime pinigų su dviem nominalais vienu metu, tačiau XIX a. viduryje būtent tokie pinigai, cirkuliavę Lenkijos teritorijoje, pakliūdavo ir į Lietuvą. Po numalšinto 1831 m. sukilimo panaikinus Lenkijos karalystės autonomiją, ji prarado atskiros valstybės statusą, neteko Seimo …
2021-10-05 Nr. 37 (1141)
Antradienis, 2021 m. spalio 5 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS XII–XIV a. lietuviai dideliais kiekiais importuotas arabiškas monetas dažniausiai lydydavo į sidabro ir aukso lydinius, iš kurių atsirado pirmieji lietuvių pinigai – ilgieji. Dauguma ilgųjų, randamų lobiuose, yra sidabriniai, tačiau kartais pasitaiko ir auksinių. Jų anuomet tikrai buvo, tik …
2021-08-10 Nr. 30 (1134)
Antradienis, 2021 m. rugpjūčio 10 d.
Lietuvos ekonomikos atsparumo didinimo planas „Naujos kartos Lietuva“ 2021 m. liepos 26 d. buvo patvirtintas Europos Sąjungos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje. Dar šiemet suplanuotoms reformoms ir investicijoms įgyvendinti Lietuva gaus avansinį finansavimą.Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad bus …
2021-07-27 Nr. 28 (1132)
Antradienis, 2021 m. liepos 27 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS Sibire trūko monetų. Iš europinės Rusijos dalies ar Jekaterinburgo jas nuolat gabentis neapsimokėjo, buvo sunku ir nuostolinga. Todėl, siekiant spartesnio Sibiro įsisavinimo, monetas nuspręsta kaldinti vietoje, naudojant Altajaus – Kolyvano kasyklų vario išteklius, kuriuos anuomet valdė magnatai Demidovai.1763 m. …
2021-06-22 Nr. 24 (1128)
Antradienis, 2021 m. birželio 22 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS Iš pirmo žvilgsnio atrodo gana keista, net sunku įsivaizduoti, kad mažiausio nominalo varinės monetos Rusijos imperijoje buvo pačios didžiausios – XVIII a. antroje pusėje – XIX a. 5 kapeikos buvo per pusę delno ir svėrė daugiau nei 50 gramų. Nors …
2021-06-08 Nr. 22 (1126)
Antradienis, 2021 m. birželio 8 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS Tarpukariu vienas trečdalis lito vertės buvo padengta auksu, o likę du trečdaliai − stipria užsienio valiuta, t. y. JAV doleriu. Vienas litas atitiko 0,150462 gramo gryno aukso, t. y. už 10 litų buvo galima įsigyti vieną JAV dolerį. Tuo buvo …
2021-03-23 Nr. 12 (1116)
Antradienis, 2021 m. kovo 23 d.
Šarūnas SUBATAVIČIUS 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iš apyvartos iškart dingo sidabrinės ir auksinės monetos. Ir valdžia, ir gyventojai vengė atsiskaityti pinigais iš brangiųjų metalų, suprantama, ir popieriniai pinigai bankuose jau nebebuvo keičiami į auksą. Valstybė iš gyventojų monetas supirkinėjo mainais …