“AAM aktualijos” apžvalga. 2017-01-16.

2017 metų “AAM aktualijos” savaitraščio prenumerata.

Išankstinė sąskaita čia

Citata

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis: 

„Jei norime mažinti socialinę atskirtį ir finansuoti kitas socialiai jautrias temas, turime užtikrinti, kad biudžeto pinigai būtų naudojami tam, kam yra skirti.“

Finansai

2016 m. biudžetas įvykdytas – pajamų gauta daugiau nei planuota

2016 m. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,2 proc. (beveik 237 mln. eurų) daugiau, o vien tik valstybės biudžetas – 1,7 proc. (per 102 mln. eurų) daugiau nei planuota, rodo išankstiniai Finansų ministerijos duomenys.

Viršplaninės biudžeto pajamos bus panaudotos patvirtintam valstybės biudžeto deficitui mažinti, kaip to reikalauja Fiskalinės drausmės įstatymas. Todėl tokia pat suma sumažės ir skolintų lėšų poreikis deficitui dengti.

Faktinės bendros abiejų biudžetų sausio-gruodžio pajamos – 7,572 mlrd. eurų, o vien tik valstybės biudžeto – 6,047 mlrd. eurų. Palyginti su 2015 m., pajamų gauta atitinkamai 464 mln. eurų ir per 319 mln. eurų daugiau.

Pernai 0,4 proc. (21 mln. eurų) viršytas valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių planas, ir tai yra 4,6 proc. (beveik 237 mln. eurų) daugiau nei 2015 m.

Didesnės nei prognozuota 2016 m. buvo beveik visų pagrindinių mokesčių įplaukos.

Už visas akcizines prekes per metus gauta 1,202 mlrd. eurų – 2,5 proc. (beveik 30 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 4,8 proc. (55 mln. eurų) daugiau nei 2015 m.

Pajamų planas viršytas dėl labiau nei prognozuota išaugusių degalų pardavimų: pernai dyzelinio kuro pardavimai, palyginti su 2015 m., padidėjo net 8,7 proc., o benzino – 3,7 proc.

48 mln. eurų, arba 8,3 proc.,  daugiau nei planuota gauta pelno mokesčio. Prognozuota 579,6 mln. eurų, gauta beveik 628 mln. eurų, ir tai yra 54 mln. eurų arba 9,4 proc. daugiau nei 2015 m.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos, gautos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pernai buvo 71 mln. eurų, arba 4,8 proc.,didesnės nei prognozuota. Bendras šio mokesčio metų pajamų planas – 1,477 mlrd. eurų, faktiškai įplaukė  1,548 mlrd. eurų. Palyginti su 2015 m., GPM pajamų gauta 108 mln. eurų (7,5 proc.) daugiau.

Teigiamos įtakos pajamoms iš GPM turėjo sparčiau nei prognozuota augęs darbo užmokesčio fondas. Pagal pernai rugsėjį atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, 2016 m. prognozuojamas 8,7 proc. darbo užmokesčio fondo augimas, tuo tarpu 2015 m. rudenį rengiant 2016 m. biudžeto rodiklius, prognozuotas mažesnis – 6 proc. darbo užmokesčio fondo augimas.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta daugiausiai pajamų – 2,990 mlrd. eurų, tačiau iki planuotųjų 3,050 mlrd. eurų pritrūko 60 mln. eurų (2 proc.). Plano nevykdymui įtakos turėjo spartesnis skolos PVM mokėtojams – PVM permokos – mažinimas. Ji buvo sumažinta apie 3,3 proc.

Vis dėlto, palyginti su 2015 m.,  PVM surinkta 4,7 proc., arba 135 mln., eurų daugiau. 

Mokesčiai

Supaprastinta mėnesinių deklaracijų apie A klasės išmokas pildymo tvarka 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nuo 2017 m. įsigaliojo supaprastinta Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pildymo ir pateikimo tvarka: nuo šiol verslui nebereikės kas mėnesį pildyti jos FR0572A ir FR0572U priedų, A klasės apmokestinamosios išmokos bus deklaruojamos tik bendromis sumomis, nenurodant duomenų pagal kiekvieną gyventoją. Pagal naują tvarką užpildytos deklaracijos FR0572 formos už 2017 m. sausio mėnesį turės būti pateiktos iki vasario 15 d.

„Supaprastinta Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pildymo tvarka bus palankesnė verslui – mažės darbo laiko sąnaudos, atitinkamai mažės ir sąnaudos. Jei iki šiol duomenis apie kiekvienam gyventojui išmokėtas A klasės apmokestinamąsias išmokas (išskyrus su darbo santykiais susijusias išmokas) ir nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį įmonės ir gyventojai turėjo pateikti kas mėnesį, tai nuo 2017 m. – tik kartą, ataskaitiniams metams pasibaigus. Šie duomenys bus nurodomi Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formoje ir jos FR0573A ir FR0573U prieduose“, – paaiškina VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

VMI atkreipia dėmesį, kad pakeistose Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos, jos priedų užpildymo ir pateikimo taisyklėse nustatyta prievolė Lietuvos įmonėms ir užsienio įmonėms, kurios vykdo veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, turinčioms samdomų darbuotojų, deklaracijų FR0572 formas teikti ir tuo atveju, jeigu  per mėnesį gyventojams neišmokėjo jokių A klasės apmokestinamųjų išmokų. Deklaracijos FR0572 formų už ataskaitinį mėnesį teikti neprivalės tie vienetai, kurie neturės nė vieno samdomo darbuotojo ir per tą mėnesį gyventojams neišmokės jokių A klasės apmokestinamųjų išmokų.

VMI vertins važtaraščių duomenų teikimą į i. VAZ

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad pasibaigus Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i. MAS) elektroninio sąskaitų faktūrų (i .SAF) ir elektroninių važtaraščių (i. VAZ) posistemių bandomosios eksploatacijos laikui vertins, kaip laikomasi prievolės teikti važtaraščių duomenis į i. VAZ. VMI pabrėžia, kad kiekvienas duomenų nepateikimo atvejis bus vertinamas individualiai, analizuojamos visos aplinkybės, dėl kurių važtaraščių duomenys nebuvo pateikti, ir suteikiama galimybė mokesčių mokėtojui trūkumus ištaisyti savanoriškai.

„Praėjusią savaitę kartu su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis pradėjome patikras šalies keliuose, kurių metu  vertinama, ar kroviniai gabenami su važtaraščiais, ar tais atvejais, kurie apibrėžti važtaraščių duomenų teikimo VMI taisyklėse, duomenys pateikti į i. VAZ. Tokių veiksmų imamės vykdydami priežiūros funkciją ir, noriu akcentuoti, neturėdami tikslo bausti mokesčių mokėtojų”, – teigia VMI Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis, pabrėždamas, kad pagrindinis patikrų tikslas yra prevencija.

Kontrolės departamento direktoriaus teigimu, šios patikros leis tiksliau įvertinti, kaip mokesčių mokėtojai vykdo prievolę, kokios priežastys trukdo pateikti duomenis, padės kartu su krovinių gabentojais formuoti patikrų praktiką realiomis sąlygomis, kartu tai galimybė dar kartą priminti apie naująją pareigą tiems, kurie vis dar nepradėjo jos vykdyti. 

Nuo i.VAZ posistemio starto buvo atlikti šie duomenų teikimą palengvinantys patobulinimai:

– pagal juridinio asmens kodą automatiškai iš Mokesčių mokėtojų registro įrašomas mokesčių mokėtojo pavadinimas ir jo registracijos adresas, jeigu pervežimo operacijos dalyvis yra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo;

– sudaryta galimybė keisti papildomus laukus, kai važtaraščio būsena yra „Išsiųstas”, pvz., krovinio kiekį;

–  sudaryta galimybė eksportuoti iš i. VAZ važtaraščius keliais formatais (xml, docx, pdf, xlsx);

–  įdiegtos važtaraščių sąrašo piktogramos ir kt.

Šiuo metu į i. VAZ posistemį yra pateikta 4,34 mln. važtaraščių, 12 proc. iš jų elektroniniai. Daugiausia važtaraščių pateikta įkeliant rinkmenas – 57,5 proc., 31,5 proc. – automatiniu būdu,  dar 11 proc. pateikta suvedant duomenis portale.

Šešėlis

Žala biudžetui   – 750 mln. eurų  

Mobiliaisiais telefonais, nešiojamaisiais kompiuteriais ir kitokiomis elektronikos prekėmis prekiaujančios bendrovės taikė PVM sukčiavimo schemas ir per metus šalies biudžetui padarė apie 750 tūkst. žalą, įtaria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

PVM grobstymo schema buvo  naudota prekes pardavinėjant Lietuvoje ir Latvijoje. Pavyzdžiui, į Lietuvos rinką tiekiamos prekės, panaudojant PVM sukčiavimo schemą, realizuotos per tris stambius Lietuvos rinkoje veikiančius elektronikos prekių didmenininkus ir mažmenininkus, taip pat per elektronines parduotuves.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, PVM sukčiavimo schemą vykdė apie 10 Latvijos ir Lietuvos piliečių. Iš Lietuvos pusės – vienos įmonės vadovas, vadybininkas, buhalteris ir kiti. PVM grobstymo schemai dirigavo Latvijos piliečiai, o Lietuvos verslininkai, kaip įtariama, padėjo tą schemą realizuoti. Aiškindamasi šį nusikaltimą, FNTT bendradarbiavo su Latvijos finansų policija.

FNTT tyrimą pradėjo gavusi informacijos apie vienos Lietuvoje registruotos bendrovės ir kitų su ja susijusių Lietuvos įmonių bankines operacijas, taip pat VMI duomenis apie atliktus patikrinimus. Paaiškėjo, kad kitos su šios įmonės veikla siejamos Lietuvoje, Latvijoje, Slovakijoje, Vengrijoje registruotos įmonės, kurių vadovai yra daugiausia Latvijos piliečiai, gali būti naudojamos PVM karuselinio sukčiavimo schemoje. Manoma, kad šios organizuotos grupės nusikalstamomis veikomis per vienerius metus padarytos žalos dydis Lietuvos biudžetui sudaro apie 750 tūkst. eurų.

Vienos iš bendrovių sąskaitoje sustabdytas finansinių operacijų atlikimas – įšaldyti beveik 293 tūkst. eurų. Be to, tęsiant tyrimą įmonių sąskaitose Lietuvoje bei Vengrijoje, papildomai laikinai apribotos nuosavybės teisės į daugiau nei 175 tūkst. eurų.

Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad Latvijoje įvedus atvirkštinį PVM apmokestinimą mobiliesiems telefonams, Latvijoje veikę nusikaltėliai persiorientavo į Lietuvos rinką. Todėl,, vertindama finansinio nusikalstamumo tendencijas, FNTT stebi situaciją ir kitose, ypač kaimyninėse, šalyse.

„Šiuo atveju taikyta schema rodo tendencijas. Pasirinktos didelę paklausą rinkoje turinčios prekės, sukasi gana didelės apyvartos. Naudojantis tokia schema daroma didelė žala biudžetui,“ – sako Darius Kuliešius, FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas. –  „Kaip matome, kai kurie verslo atstovai, be kurių sukčiautojai negalėtų savo prekių realizuoti, neatsakingai renkasi partnerius, jų nepasitikrina. Nes tada paaiškėtų, kad įmones partneriai keičia kas kelis mėnesius, kad jos nemoka mokesčių, kad įmonėms vadovauja užsieniečiai, nors įmonė registruota Lietuvoje ir panašiai“.

Šį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Vilniaus taksi įmonėse sukosi šešėlinis verslas

Dvi to paties asmens per statytinius valdomos sostinėje registruotos taksi bendrovės per kelerius metus galėjo nuslėpti daugiau kaip 200 tūkst. eurų mokesčių. Pavyzdžiui, viena iš įmonių darbuotojams mokėjo simbolinius atlyginimus, o taksi vairuotojai, neapskaitę iš keleivių gautų pajamų, kas savaitę už taksi dispečerinės paslaugas įmonei turėjo mokėti vadinamąjį abonentinį  35 eurų mokestį, kuris oficialiai apskaitomas nebuvo.

Tai atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos, bendradarbiaujant su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, baigtas ikiteisminis tyrimas. Paaiškėjo, kad dvi realiai per statytinius valdytos taksi paslaugas teikiančios įmonės per keletą metų galėjo nuslėpti beveik 212 tūkst. eurų pridėtinės vertės, pelno mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Taksi vairuotojai kas savaitę bendrovėms už dispečerinės paslaugas mokėdavo maždaug po 35 eurus, tačiau šios lėšos oficialiai apskaitomos nebuvo. Vidutiniškai vienoje bendrovėje dirbo 47, kitoje – 45 darbuotojai. Nors su jais viena iš bendrovių buvo sudariusi sutartis, tačiau oficialiai mokėjo tik simbolinį atlyginimą. Vairuotojai algą išsimokėdavo patys – iš keleivių surinktų pinigų. Iš šių lėšų buvo dengiamos kuro ir kitos eksploatacinės automobilių išlaidos, jokia apskaita nebuvo tvarkoma. Beje, vairuotojai vienoje iš bendrovių buvo įdarbinti, tarkime, 0,25 etato, daugeliui jų bendrovė fiksuodavo pravaikštas arba įrašydavo, kad jie ilgą laiką serga, ir pan.

Taigi, įmonių buhalterijose 2011 ir 2012 m. nebuvo apskaitytas kuro įsigijimas ir jo sunaudojimas, nefiksuotas taksi automobilių draudimas ir kitos eksploatacinės išlaidos, nepildyti ir nesaugoti taksi automobilių kelionės lapai, nefiksuoti techniniai (spidometro, taksometro) parodymai, nebuvo duomenų apie kelionių maršrutus ir taksi automobilių ridą, nerodytos gautos įplaukos pagal taksi automobilių taksometro parodymus, netinkamai apskaityti taksi kelionės kvitai.

Nusišypsokite

Ak tos moterys…

Ginčytis su moterimi – tas pats, kas gesinti ugnį benzinu.

Varduvininkai

Antanas
Beatričė
Daujotas
Dovainis
Kalnis
Leonilė
Vilda

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: