Šiandien Seimas pradeda svarstyti LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 181, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Atsižvelgiant į apdraustųjų asmenų keliamas problemas ir siekiant pagerinti asmenų, auginančių vaikus, socialines garantijas, siūloma nustatyti, kad ligos socialinio draudimo pašalpa būtų mokama vaikų priežiūrai ir tais atvejais, kai apdraustasis asmuo, kuriam dėl šių vaikų yra suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sukaks treji metai, dėl savo ligos ar traumos pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo išvadą negali jų prižiūrėti. Šią ligos pašalpą siūloma mokėti kitam apdraustam sutuoktiniui nuo pirmosios dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų ir mokėti ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Be to, siūloma iš dalies keisti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų apskaičiavimo tvarką. Tuo atveju, kai neseniai pagimdžiusi moteris gauna naujas nėštumo ir gimdymo atostogas, o motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa, apskaičiuota iš laikotarpio, kai moteris buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks vieneri metai, yra mažesnė už motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą, gautą prieš šias nėštumo ir gimdymo atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti iki jam sukaks vieneri metai, mokama didesnioji pašalpa.
Siūloma didinti minimalios motinystės socialinio draudimo pašalpos dydį, t. y motinystės socialinio draudimo pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį (taikyti tokį pat dydį kaip ir tėvystės bei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpai).
Siekiant užkirsti kelią nesąžiningu būdu gauti didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas „dirbtinai“ (susitarus su darbdaviu), padidinant draudžiamąsias pajamas tik vienam ketvirčiui, iš kurio apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, numatyti, kad minėtoms pašalpoms apskaičiuoti kompensuojamasis uždarbis būtų apskaičiuojamas iš ilgesnio laikotarpio. Siūlome, nustatyti, kad kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuojamas iš apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų visose darbovietėse per 6 paeiliui einančius mėnesius, skaičiuojant atgal nuo pabaigos užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, suteikimo mėnesį.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 1 metai yra 100 procentų ir pratęsti pašalpos mokėjimą iki vaikui sueis 1,5 metų – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jeigu gimsta du ir daugiau vaikų, apdraustajam, turinčiam atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama pagal vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams 2 kartus, trynukams – 3 kartus ir t.t.). Pažymėtina, jog, įteisinus, kad motinystės (tėvystės) pašalpa būtų mokama iki vaikui sueis 1,5 metai, bus sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, kadangi nuo 1 iki 1,5 metų apdraustųjų asmenų nereikės drausti valstybės biudžeto lėšomis visai valstybinei socialinio draudimo pensijai bei nedarbo draudimu. Taip siūloma, gimus dviem ir daugiau vaikų, didinti ir motinystės pašalpą, pagal vaikų skaičių.
Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-2008 metų programos įgyvendinimo priemonę, derinti darbą ir vaikų priežiūrą, siūlome įteisinti nuostatą, kad tuo atveju, kai apdraustasis, nutraukęs atostogas vaikui prižiūrėti, grįžta į darbą ir turi draudžiamųjų pajamų, mokėti pastarajam motinystės (tėvystės) pašalpos dalį (skirtumą tarp pašalpos ir pajamų).
Taip pat siūloma įteisinti, kad teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, ligos ar atostogų laikotarpiu turi 24 metų amžiaus nesukakę apdraustieji, jeigu jie iki ligos ar atitinkamų atostogų pradžios šio stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių. Teisę gauti minėtąsias pašalpas taip pat turės apdraustieji, jeigu jie iki ligos ar atitinkamų atostogų pradžios šio stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.
2007-09-18 Šaltinis: LR Seimas