Finansų ministerija sulaukė visuomenės dėmesio dėl vasario mėnesį išplatintos obligacijų emisijos ir valstybės skolinimosi. Pateikiame Jums atsakymus į dažniausiais pasitaikiusius klausimus šia tema.
– Ar tikrai vasario mėnesį rinkose pasiskolinome palankiausiai kaip galėjome? Ar tiesa, kad leidome papildomai užsidirbti investuotojams, ir kodėl?
– Neabejotinai, geriausią skolinimosi laiką galima pasakyti tuomet, kai tas laikas jau praeityje. Žvelgiant retrospektyviai, nesunku identifikuoti teoriškai palankiausią ir mažiausiai palankų skolinimosi laiką (įvertinant kainas antrinėje rinkoje, rinkos likvidumą ir pan.), bet ir tuomet niekas negalėtų atsakyti, ar tikrai būtų pavykę pasiskolinti tokiomis sąlygomis. Kita vertus, tiek obligacijas išleidusi valstybė, tiek investuotojai tikisi situacijos pagerėjimo ateityje ir kainos didėjimo anksčiau ar vėliau. Jei obligacijas išleidusiai valstybei skolinimosi kaina nepriimtina, ir jai nebūtina skolintis tuo metu, ji gali laukti, kol situacija rinkose pagerės ar investuotojai sumažins pageidaujamą pelningumą, ir tokiu būdu galimai pasiekti mažesnę skolinimosi kainą, tačiau visada išlieka rizika, kad ta kaina gali būti ir dar didesnė.
Obligacijų išleidimo metu pirminiame platinime dalyvaujantys investuotojai perka vertybinius popierius šiek tiek didesniu pelningumu, nei šie kainuotų antrinėje rinkoje (skirtumas vadinamas naujos emisijos priedu, angl. new issue premium). Taip investuotojai skatinami investuoti į vertybinius popierius jau pirminio platinimo metu, o surinkta didesnė paklausa leidžia sumažinti vertybinių popierių pelningumą. Papildomo uždarbio investuotojams obligacijas išleidusi valstybė nesuteikia. Papildomas pelnas (ar nuostolis) dėl vertybinių popierių kainos svyravimo antrinėje rinkoje nepriklauso nuo obligacijas išleidusios valstybės.
– Ar dolerinės obligacijos apdraustos? Kas garantuoja, kad dėl valiutų kursų svyravimo nereikės jas išperkant mokėti daugiau?
– Pagal Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategiją, nuo valiutų kursų svyravimų draudžiami visi sandoriai, jeigu jie sudaromi ne litais arba ne eurais. Taigi valiutų kursų svyravimai neturi įtakos sumai, kurią reikės grąžinti. Apdraudus sandorį suma, kuri turės būti grąžinta eurais, yra žinoma tiksliai ir ji nesikeis netgi pasikeitus valiutos kursui.
– Kas nusprendžia, kur Lietuva skolinsis ir kokia valiuta?
– Vadovaujantis Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategija, siekiant sumažinti skolinimosi išlaidas, galima pasirinkti, kokia valiuta bus skolinamasi. Renkantis skolinimosi rinką siekiama patenkinti skolinimosi poreikį mažiausiais įmanomomis išlaidomis. Įvertinus praėjusiais metais JAV rinkoje išleistos emisijos patirtį, didesnį likvidumą šioje rinkoje ir atsižvelgus į obligacijų platinimui atsirinktų bankų specialistų patarimus bei įžvalgas buvo priimtas sprendimas obligacijas platinti JAV. Taigi, sprendimas buvo padiktuotas situacijos rinkose.
Skolinantis dolerinėje rinkoje, praplečiamas investuotojų ratas ir didinama paklausa Lietuvos obligacijoms, kas leidžia tikėtis mažesnių palūkanų, nei būtų skolinamasi kitose rinkose. Dar anksčiau už Lietuvą dolerinėje rinkoje skolinosi ir kitos Rytų Europos šalys, pvz., Lenkija, Vengrija. Dolerinėje rinkoje skolinasi ir Vakarų Europos šalys, prognozuojama, kad ši tendencija stiprės. Siekdamos surasti naujų investuotojų ir mažinti skolinimosi kainą, valstybės skolinasi netgi tokiomis valiutomis kaip Šveicarijos frankai ar Japonijos jenos. Šias rinkas gana aktyviai išnaudoja ir mūsų kaimynė Lenkija.
– Nuo ko priklauso už vertybinius popierius mokamų palūkanų dydis? Kodėl kai kurie sako, kad jos per didelės, o kiti tvirtina, kad kitokios negali būti?
– Palūkanų dydis priklauso nuo vertybinių popierių išplatinimo metu rinkose susiklosčiusios situacijos, kuriai įtakos turi tiek pačios vertybinius popierius leidžiančios valstybės situacijos bei perspektyvų, tiek ir platesnio konteksto vertinimas (euro zonos ateitis, ECB palūkanų normų politika ir pan.). Įtakos turi ir obligacijas leidžiančios valstybės vertybinių popierių kiekis rinkoje, skolinimosi dažnumas, skolinimosi (kredito) reitingas, integracija ar integracijos planai į ekonomiškai stiprias struktūras (pvz., euro zona), taip pat konkrečios obligacijų emisijos trukmė ir apimtys.
Todėl skolinimosi momentu obligacijų pelningumas (ar palūkanos) yra tokios, kokias lemia visi veiksniai, tad jei jos galėtų būti mažesnės, tokios ir būtų.
– Ar pati valstybė kaip nors investuoja gautus už išplatintas obligacijas pinigus ir ar iš to uždirba pelno?
– Taip, visi laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai yra investuojami remiantis patvirtintomis taisyklėmis. Laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai apima valstybės biudžeto lėšas, valstybės pinigų fondų lėšas ir kitus valstybės piniginius išteklius, kurie laikinai nėra panaudojami pagal numatytą išlaidų planą. Šios lėšos gali būti laikomos terminuotų indėlių forma Lietuvos banke, komerciniuose bankuose, už šiuos pinigus gali būti perkami Lietuvos ar kitų šalių vyriausybių ar centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai, tarptautinių organizacijų finansinės priemonės ir kitos priemonės, atitinkančios investicijoms keliamus saugumo, patikimumo, likvidumo ir kitus reikalavimus.
Už investicijas gautos pajamos patenka į valstybės biudžetą ir taip didina valstybės biudžeto pajamas. Tad galima teigti, kad investuojant gautos pajamos sumažina už obligacijas mokėtas palūkanas.
Šaltinis: Finansų ministerija
2010-03-16
