Žlugo planai nuslėpti trečdalį milijono

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) atskleidė įmonę, kuri prekiaudama naudotais automobiliais nepagrįstai taikė nulinį pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą ir mėgino išvengti beveik 250 tūkst. € šio mokesčio. Įmonė automobilių už daugiau nei 1 mln. € tiekė dingusioms Latvijos bendrovėms, kurias į sandorius įtraukė tik mėginant išvengti PVM ir neteisėtai pritaikyti maržos apmokestinimo schemą, automobilį parduodant galutiniam pirkėjui Lietuvoje. Analizuojant įtartinus PVM sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų duomenis paaiškėjo, kad Kauno įmonė įformino automobilių pardavimą Latvijos bendrovėms, nors dalis transporto priemonių tą pačią ar po keleto dienų parduotos bei registruotos Lietuvoje. Didžioji dalis Lietuvoje automobilius įsigijusių ir savo vardu užregistravusių asmenų VMI paaiškino, kad juos pirko Kauno automobilių turguje.  „Iš kitų ES šalių įsigytus automobilius įmonė tik formaliai tiekė Latvijos bendrovėms, taikydama 0 proc. PVM tarifą. Bendradarbiaujant su Latvijos mokesčių administratoriumi paaiškėjo, kad sandoriai vyko sukčiaujant – PVM sąskaitose faktūrose nurodytos Latvijos bendrovės nerastos, o tikrinta įmonė nepateikė įrodymų, kad parduotus automobilius išgabeno iš Lietuvos“, – teigia Kauno AVMI viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, Gintautas Muznikas, pažymėdamas, jog sukčiavimo schema, kai įmonės neteisėtai mažina mokamus mokesčius, mėgindamos pasinaudoti dingusiais prekeiviais, mokesčių administratoriui yra žinoma.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) išaiškino iš JAV atgabentais nenaujais automobiliais prekiavusią Klaipėdos bendrovę, kuri siekdama išvengti pelno mokesčio (toliau – PM) klastojo automobilių pardavimo kainas. Į VMI akiratį ji pateko dėl neadekvačiai mažo pelningumo: daugiau nei 5 mln. € apyvartą per kelerius metus pasiekusi įmonė apskaičiavo iš viso vos 7 tūkst. € PM – įmonės pelningumas ženkliai atsiliko nuo sektoriaus vidurkio. Įtarimų kėlė ir ypač mažas į NVS šalis eksportuotų automobilių antkainis, siekiantis tik 0,04 proc. vienam automobiliui (50 centų).

Bendradarbiaujant su užsienio mokesčių administratoriais atskleista, kad dalį automobilių Klaipėdos bendrovė pardavė už didesnę kainą, nei apskaityta, pvz., automobilį „Lexus RX-350“, kurio savikaina su remonto bei kitomis išlaidomis sudarė 9,6 tūkst. €, Baltarusijos pilietė įsigijo už 30 tūkst. €, tačiau įmonė iš šio sandorio apskaitė tik apie 4 € pelną. Remiantis Kazachstano mokesčių administratoriaus duomenimis, dalies į šią šalį parduotų automobilių vertė buvo 2-3 kartus didesnė nei įmonės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir pan.

„Vertindama apskaitytų pajamų realumą, Klaipėdos AVMI atliko eksportuotų transporto priemonių kainų analizę, palygino su tuometėmis rinkos kainomis ir nustatė, kad įmonė 415 tūkst. € suma nepagrįstai sumažino beveik 160 automobilių pardavimo pajamas, VMI teikė neteisingus duomenis“, – sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotoja Vida Okuličienė. Patikrinimo metu VMI bendrovei papildomai priskaičiavo į biudžetą iš viso sumokėti 89 tūkst. € pelno mokesčio, delspinigių ir baudų. Tokiam VMI sprendimui, atmetusi verslininkų skundą, pritarė ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

VMI atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis įmonių mokesčius sumoka sąžiningai ir laiku, taip pat primena, jog aiškinantis panašaus pobūdžio pažeidimus reikšmingos informacijos suteikia PVM sąskaitų faktūrų duomenų analizė. Todėl siekiant padėti sąžiningam verslui VMI vykdo „PSF“ projektą, įpareigodama apie 7 tūkst. rizikingiausių šalies įmonių teikti PVM gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų registrų duomenis.

Šaltinis:VMI