Valstybės tarnybos departamento duomenimis, Palyginti su praėjusių metų liepa, šiais metais yra 440 valstybės tarnautojų mažiau. 2016 m. liepos 1 d. Lietuvoje buvo 30 466 valstybės tarnautojai (be statutinių): karjeros, politinio (asmeninio) pasitikėjimo, įstaigų vadovų. Šių metų liepos 1 d. – 30 026. Daugiausiai sumažėjo karjeros valstybės tarnautojų. Tarnautojų mažėjo Vyriausybės, Seimo reguliavimo srityse, o savivaldoje šiek tiek išaugo – 73 tarnautojais. Įstaigose didėjo laisvų pareigybių skaičius ir šiuo metu neužimtos 483 pareigybės. Vyriausybės reguliavimo srities įstaigos pristabdė priėmimą į atsilaisvinusias pareigas. Per pastaruosius metus perpus mažiau tarnautojų atleista dėl pareigybės naikinimo, tačiau padaugėjo savo noru ar šalių sutarimu paliekančiųjų valstybės tarnybą, tarp kurių daugiausiai 31–40 m. amžiaus žmonių. Daugiau kaip 70 proc. išėjusiųjų iš tarnybos savo noru buvo iki 40 m. amžiaus. Tarp priimtųjų į valstybės tarnybą taip pat daugiausia šios amžiaus grupės asmenų. Valstybės tarnyboje sparčiai mažėja 18–30 m. amžiaus asmenų, o didžiausia 51–65 m. amžiaus valstybės tarnautojų grupė – 37 proc. visų tarnautojų. Bendras dirbančiųjų viešojo administravimo įstaigose skaičius – valstybės tarnautojų ir dirbančiųjų pagal darbo sutartį – išlieka stabilus. Klausimų kelia faktas, kad savivaldos institucijose daugiau nei pusė dirbančiųjų dirba pagal darbo sutartį. Kaip rodo Valstybės kontrolės ataskaita, neretai vienose įstaigose tas pačias funkcijas atlieka tarnautojai, kitose darbuotojai. Darbuotojams, kitaip nei valstybės tarnautojams, netaikomi tokie griežti tarnybinės etikos, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jų atrankos ir priėmimo procedūros nėra griežtai reglamentuotos, lankstesnė jų atleidimo tvarka, mažesnis darbo užmokestis. Daroma prielaida, kad įstaigos naudojasi įstatymų neapibrėžtumu ir steigia ne tarnautojo, o darbuotojo pareigybę, kuriai taikoma mažiau apribojimų.
Šaltinis: Valstybės tarnybos departamentas