Įstaiga išsiuntė buhalterį į kursus, kurių išlaidas planuoja apmokėti. Štai čia ir kyla klausimas – kuris žodžių junginys vartotinas „planuoja išlaidas apmokėti iš savo lėšų“ ar „apmokėti įstaigos lėšomis“? Pasak Lietuvių kalbos komisijos, abu variantai yra taisyklingi ir vartotini sinonimiškai. …

Dažnai girdime buhalterius sakant, kad užskaitė skolas, mokesčius, atliko užskaitą. Sakydami „užskaitė skolas“, jie galvoje turi, kad „įskaitė vieną mokestį už kitą“.Kalbininkai, matyt, dėl jų nemeilės priešdėliui -už, rekomenduoja terminą užskaitą keisti įskaita. Pavyzdžiui, Atlikus užskaitą (įskaitą), įmonių skolos sumažėjo. …

Kalbėdamas apie veiksmo laiką, dažnas vartoja žodį neužilgo. Daugelis jau yra įpratę, kad kartais nesusimąsto, o gal net nežino, kad šis žodis nevartotinas. Jo nėra „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, o „Kalbos praktikos patarimuose“ žodis neužilgo yra taisomas.Neužilgo yra nevartotinas vertinys …

Žodis harmonizuoti, pagal Tarptautinių žodžių žodyną, reiškia papildyti melodiją akordais pagal harmonijos taisykles. Harmonizuoti yra kilęs iš graikų žodžio harmonia – „darna“. Todėl jis dažniausiai vartojamas, kalbant apie muziką. Kad ir kiek kalbininkai aiškina žodžio harmonizuoti vartojimo aplinkybes, tačiau ir toliau …

…Skaičiuoja, apskaičiuoja, apskaito, priskaičiuoja, priskaito, išskaičiuoja… Kaip matome, veiksmažodžių, susijusių su daiktavardžiu „skaičius“, yra nemažai. Deja, kai kurie mūsų neskiria, kada vartoti apskaityti, o kada – apskaičiuoti. Atrodytų, koks skirtumas, kada ir kokį veiksmažodį pavartojame. Tačiau taip nėra. Vienodas sąvokų traktavimas – …

Žodis kompetencija (competentia), išvertus iš lotynų kalbos, reiškia priklausomybę pagal teisę. Tikslesnį ir paprastesnį šio žodžio išaiškinimą galima rasti „Kanceliarinės kalbos patarimuose“: kompetencija yra asmens, institucijos tam tikros srities sugebėjimai arba įgaliojimai tą sritį tvarkyti. Šį žodį vartojame kalbėdami apie …

Nepavyks. Gali pavykti apeiti balą arba duobę, tik ne įstatymą. „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ vietoj žodžio apeiti teikiama „geriau vartoti konkrečius veiksmažodžius”. Pavyzdžiui, Apeiti įstatymą – gali būti aplenkti įstatymą, prasilenkti su įstatymu, nesilaikyti įstatymo, pažeisti, laužyti įstatymą ir pan.Dažnai žodis apeiti …

Dar kartą prisiminkime dėmenį euro-. Dažnam kyla klausimas, kodėl rašoma skirtingai: euro zona, eurokreditas ir „Eurovaistinė“, taigi dabar kiek plačiau apie euro- ir euro rašymą.Atkreipkite dėmesį, kad prie lietuviškų žodžių dėmuo euro- (su brūkšneliu) nerašomas. Euro- yra tik pirmoji sudurtinių …

Nelietuviškos kilmės dėmenimis ir priešdėliais, rašomais kartu su antruoju dėmeniu, laikomi: aero-, agro-, anti-, audio-, avia-, baro-, bio-, eks-, etno-, geo-, hidro-, hiper-, infra-, inter-, kardio-, kontr(a)-, kvazi-, ­makro-, ­mikro-, mono-, multi-, poli-, pop-, ­pseudo-, psicho-, retro-, stereo-, super-, termo-, …

Virš ko? Ilgą laiką prielinksninė konstrukcija virš ko kiekio, svorio, atstumo, laiko trukmės viršijimui reikšti buvo vertinta kaip vengtina ir teikiami vartoti junginiai daugiau kaip (negu, nei) su galininku, per su galininku, su viršum ir pan. Pavyzdžiui, buvo rekomenduojama taisyti …

Kuomet, kai, kada? Kurį laiką kuomet laiko šalutiniams sakiniams jungti buvo vertinamas kaip vengtinas vartoti (Kalbos patarimai, Vilnius, 2003). Tačiau 2017 m. kovo 16 d. Gramatikos pakomisės posėdyje nutarta vertinimą pašvelninti ir laikyti kuomet šalutiniu normos variantu. Jungiant šalutinius laiko …

Šiais laikais, kai kiekvienuose namuose yra kompiuteris, tikriausiai mažai kas sveikinimus rašo ranka. Daugelis, neabejoju, naudojasi beribėmis kompiuterio galimybėmis. O kada paskutinį kartą siuntėte sveikinimą, parašytą ranka? Visgi tokie sveikinimai yra kur kas šiltesni, jais parodomas didesnis dėmesys.Rašydami sveikinimą, prisiminkite, …

Virš ir daugiau kaip? Daugelis turbūt prisimena, kad kurį laiką prielinksninė konstrukcija virš ko kiekio, svorio, atstumo, laiko trukmės viršijimui reikšti buvo vertinama kaip vengtina. Buvo teikiami vartoti junginiai daugiau kaip (negu, nei) su galininku, per su galininku, su viršum …

Kalbėdami apie pinigus, dažniausiai vartojame veiksmažodį skaičiuoti. Buhalterio ar finansininko žodynas šia ar panašia prasme yra daug turtingesnis. Buhalteriui skaičiuoti reiškia apskaičiuoti, išskaityti, išskaičiuoti, atskaičiuoti, įskaičiuoti ir pan. Tačiau kasdienybėje susiduriame su problema, kada vartoti šiuos veiksmažodžius. Pasitaiko, kad veiksmažodis, …

Dar ir šiandien vartosenoje yra dažnos žodžio įtakoti formos ir turi polinkį plisti. Deja, bet šis veiksmažodis vartojamas įvairios tematikos tekstuose: ekonomikos (pvz., Įmonė nustatė esminius procesus, kurie įtakoja pelningumą), medicinos (pvz., Mityba įtakoja vėžio vystymąsi), psichologijos (pvz., Blogas auklėjimo …

Padalyvis nepaisant vartojamas: 1) kito veikėjo šalutiniam veiksmui reikšti (pvz., Vaikams nepaisant mokytojo prašymų, klasėje kilo triukšmas; 2) beasmeniuose sakiniuose (pvz., Nepaisant pastangų, teko bristi į skolas).Kai šalutinis veiksmas nesiejamas su sakinio veikėju, žodžių junginys nepaisant ko gali būti vartojamas …

Prisiminkime, kad daiktų kiekį žymintys skaičiai rašomi arabiškais skaitmenimis, pavyzdžiui, 10 žmonių, 20 kilometrų, 5 sunkvežimiai ir pan.Daiktų eilę žymintys skaičiai gali būti rašomi ir arabiškais, ir romėniškais skaitmenimis, pavyzdžiui, 5 pavyzdys, 120 puslapis, III tomas, XX amžius ir pan.Prie arabiškų skaitmenų, …

Pasvirasis, vadinamasis įžambusis, brūkšnys rašomas:1) tam tikrai alternatyvai žymėti (atitinka jungtuką arba) tarp kampinio namo adresą sudarančių dviejų gatvių pavadinimų ir numerių (pvz., J. Basanavičiaus g. 100 / Aušros al. 40), tarp alternatyvių gramatinių formų ar konstrukcijų, galinčių viena kitą …

Manau, ne vienam kartais kyla klausimas, kokį brūkšnį rašyti – trumpąjį ar ilgąjį. Taigi šįkart apie brūkšnių, t. y. brūkšnelio ir brūkšnio, rašymą.Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aiškinimą, trumpas brūkšnelis rašomas: 1) tarp dviejų lygiareikšmių daiktavardžių, reiškiančių vieno daikto ar reiškinio pavadinimą, pavyzdžiui, …

Žodį grubusBūdvardis grubus reikšme „stipriai pažeidžiantis taisykles, nustatytą tvarką“ ilgai vertintas kaip šalutinis normos variantas. Pirmenybė buvo teikiama pasakymams su būdvardžiais didelis, šiurkštus ar pan. Tačiau, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Žodyno pakomisės nuomone, žodžių grubus ir šiurkštus reikšmių sąsajos leidžia …