Šįkart apie pareigas ir pareigybes (I)

Pastaruoju metu visi įdėmiai stebėjo Seimo darbą, kai buvo svarstomos ir tvirtinamos kandidatūros į Ministro Pirmininko ir ministrų postus. Nors kalbininkai nuolat kartoja, kad pareigų pavadinimai sudaromi tik su vyriškosios giminės daiktavardžiais, visgi išgirdome, kad Ingrida Šimonytė, kuri praeityje ėjo …

Ar galime įtakoti?

Žodis įtakoti yra tiesioginis vertinys iš rusų kalbos žodžio влиять. Lietuvių kalboje vartojamas abstraktas įtaka, bet iš abstraktų su priesaga -oti veiksmažodžiai nedaromi. Tačiau ar visada nedaromi? Juk yra galia – galioti, miegas – miegoti, nauda – naudoti, nuoma – nuomoti, …

Kurį žodį pasirinkti?

Garantuoti apmokėjimą ar laiduoti apmokėjimą? Garantuoti ir laiduoti – artimos reikšmės žodžiai (pirmasis – tarptautinis, antrasis – lietuviškas). Tačiau, kaip nurodo „Kanceliarinės kalbos patarimai“, abu jie turi savo specialiosios reikšmės atspalvius ir vartojimo sritis.Garantuoti – tai laiduoti prisiimant moralinę atsakomybę. …

Pakalbėkime apie eilę

Dažnai tenka girdėti, kaip netaisyklingai vartojamas žodis eilė, pavyzdžiui, Visa eilė darbuotojų gavo premijas (Daugelis (dauguma, nemažas būrys ir pan.) darbuotojų gavo premijas); Eilėje įmonių mažinamas etatų skaičius (Daugelyje įmonių mažinamas etatų skaičius).Nors „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ prie žodžio eilė …

Kada vartotinas kam, o kada – prieš ką?

Kartais tenka girdėti, kaip stengiamasi atsilaikyti spaudimui. Deja, anot kalbininkų, pasakymas atsilaikyti kam nevartotinas objektui reikšti. Vartotina prielinksninė konstrukcija atsilaikyti prieš ką, pavyzdžiui: Linkiu jums atsilaikyti bet kokiam spaudimui (prieš bet kokį spaudimą). Negalėjau atsilaikyti tokiems žodžiams (prieš tokius žodžius). …

Naudojame ar vartojame?

Atrodo, tiek daug kalbėta ir rašyta apie žodžius naudoti ir vartoti… Tačiau kartais vis dar suabejojame, kurį žodį pasirinkti. Tarkim, kai kalbame apie sutartinius ženklus leidinyje: vartojame juos ar naudojame?Pasak kalbininkų, griežtos ribos tarp žodžių naudoti ir vartoti nėra. Naudoti …

Ne vien apie kainas

Būdvardžiai pigus ir brangus vartojami ir perkeltine reikšme. Pavyzdžiui, pigus siuvėjas, t. y. siuvėjas, kuris pigiai siuva, arba brangi parduotuvė – tokia parduotuvė, kurioje viskas brangu. Atkreipkite dėmesį, kad pasakymai „pigi kaina“, „brangi kaina“ bendrinėje kalboje palyginti retai vartojami. Jie yra …

Pakalbėkime apie kainas ir…

Kalbėdami apie kainas, turime du labai panašius, bet skirtingos reikšmės veiksmažodžius: kainuoti, kainuoja, kainavo, t. y. turėti kainą, atsieiti, ir kainoti, kainoja, kainojo, t. y. nustatyti kainą, vertinti.Kainuoti su priešdėliu į– nevartojamas. Gavus naujų prekių, reikia nustatyti jų kainą, taigi …

Linksnių kam ir ko vartojimas

Dažnas, vartodamas veiksmažodį priskirti, sutrinka, nežinodamas, kurį linksnį pavartoti: priskirti prie ko ar priskirti kam?Taigi klausiantiems, kada rinktis pasakymą priklausyti prie ko, o kada – priklausyti kam, kalbininkai paaiškina, kad, kaip ir kalbant apie veiksmažodį priskirti, knygoje „Kalbos patarimai. Kn. …

Pakalbėkime apie prielinksnį ant

Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, prielinksnis ant vartojamas su kilmininku. Jis žymi vietą ar daiktą, kurių viršuje ar paviršiuje kas yra, darosi ar daroma. Pavyzdžiui, Apskaitos dokumentai guli ant stalo; Ant dokumento užrašyta buhalterio pavardė; Skelbimas kabo ant sienos. Taip …

Pakalbėkime apie santrumpas

Raidinės santrumpos (abreviatūros) yra sutrumpinta ir paprastai visiems atpažįstama įvairių sudėtinių pavadinimų (įmonių, institucijų, organizacijų) forma. Tačiau ar galima jas linksniuoti ir kaip?Atkreipkite dėmesį, kad tos santrumpos, kurios baigiasi balse, atitinkančia moteriškos giminės galūnę, linksniuojamos kaip moteriškos giminės daiktavardžiai, tačiau …

Apie žodį reguliarus

Lietuvių kalboje tarptautinis žodis reguliarus (-i) vartojamas tik dviem reikšmėmis: 1) „tolygiai ir taisyklingai atliekamas, vykstantis“, pvz., reguliari mityba, reguliarus gydymas; 2) „organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas“, pvz.: reguliarioji kariuomenė; dar priev. – reguliariai šaukti susirinkimus.Būdvardis reguliarus, (-i) – kaip angl. regular …

Taigi, į ką galime atsiremti?

Dažnai pamirštama, kad žodis atsiremti yra rusų kalbos skolinys. Iškilus įvairiems sunkumams, vis tiek girdime sakant, kad taip atsitiko dėl to, kad viskas atsiremia (remiasi) į pinigus (į finansus); problema atsiremia į lėšas; noras reformuoti atsiremia į biudžetą ir pan. …

Šį kartą apie… skirtingą kalbą

Taip, kalba gali būti įvairi: finansinė, kanceliarinė, teisinė, administracinė ir pan., ir žodžiai, pavartoti skirtinga kalba, gali turėti skirtingas reikšmes.Vienas iš buhalterių kasdien vartojamų žodelių viso įvardija sumą ar sumuojamą grafą. Pirma, tai nebūtina forma, tam reikalui turime pasakymą iš …

Užskaitome ar įskaitome?

Vis dar tenka girdėti, kad buhalteriai užskaitė skolas, mokesčius, atliko užskaitą. Sakydami „užskaitė skolas“, manau, jie galvoje turėjo, kad „įskaitė vieną mokestį už kitą“.Kalbininkai, matyt, dėl jų nemeilės priešdėliui -už, rekomenduoja terminą užskaitą keisti įskaita. Pavyzdžiui, Atlikus užskaitą (įskaitą), įmonių …

Ar vartotinas… (2)

Anuitetas? Pagal Tarptautinių žodžių žodyną, žodis anuitetas reiškia: 1) metinę įmoką skolai ir palūkanoms dengti; 2) periodinius mokėjimus, metines išmokas – keletą vienodų išmokamų sumų nustatytais laiko tarpais nuo pradinės bendro investavimo sumos; gali būti gaunamos iš pensijų fondo ir gyvybės …

Ar vartotinas… (1)

Eskaluoti? Tai yra vartotinas tarptautinis žodis. Jo reikšmė, pagal Tarptautinių žodžių žodyną, – „didinti, stiprinti, plėtoti“. Veiksmažodis eskaluoti reikalingas kalbant apie politikos ir karybos aktualijas, pavyzdžiui, Europos Sąjunga imsis ekonominių sankcijų prieš Rusiją, jeigu konfliktas Ukrainoje bus eskaluojamas. Tačiau kitais …

Atsakyti kam ar prieš ką?

Dažnai kyla klausimų, kokį linksnį vartoti su veiksmažodžiu atsakyti. Veiksmažodis atsakyti (būti atsakingam) ir iš jo padarytas daiktavardis atsakomybė valdo ne prielinksninį žodžių junginį, o naudininką. Pavyzdžiui, Seimo narys atsakingas prieš rinkėjus (rinkėjams). Gerai dirbti skatina atsakomybė prieš užsakovus (užsakovams).Atkreipkite …

Dar kartą apie linksnius

Šį kartą pakalbėkime apie bevardę giminės formą lygu (nelygu), tiksliau su kokiu linksniu reikėtų ją vartoti: vardininku ar naudininku.Taigi bevardės giminės forma lygu (nelygu) gali būti vartojama:su naudininku, pavyzdžiui, Triskart penki lygu penkiolikai. Teiginys, kad triskart penki yra lygu pusei …

Kada vartojamas kam, o kada – ko?

Kartais vartodami veiksmažodį priskirti, sutrinkame, nežinodami, kurį linksnį pasirinkti: priskirti prie ko ar priskirti kam?Knygoje „Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas“ (2003 m.) pasakymai priskirti prie ko ir priskirti kam skiriami atsižvelgiant į reikšmę: pasakymas priskirti prie …