Ar vartotini pakankamai, ženkliai ir žymiai?

Tenka pastebėti, kad prieveiksmis pakankamai dar dažnai vartojamas netinkama reikšme. Pavyzdžiui, Įmonės biudžetas šiuo metu yra pakankamai skurdus; Naujieji įstatymai yra pakankamai sudėtingi; Nustatytos žaliavų kainos pakankamai padidėjo. Sunku įsivaizduoti, kad įmonės biudžetas gali būti nepakankamai skurdus arba įstatymai nepakankamai …

Kas yra pareigybė, o kas – pareigos? (2)

Pabaiga. Pradžia Nr. 11 (1235) Turėti pareigas, dirbti tam tikrų pareigų darbą reiškia eiti pareigas. Pavyzdžiui, eina buhalterio pareigas, eina direktoriaus pareigas. Taip pat galima sakyti ir dirba buhalteriu, bet netinka vykdo buhalterio pareigas. Vykdyti pareigas reiškia atlikti šiaip privalomą dalyką, …

Kas yra pareigybė, o kas – pareigos? (1)

Dažnai tenka girdėti, kai painiojamos pareigos ir pareigybė. Taigi šį kartą apie tai, ką reiškia šie žodžiai. Pareigybė yra su atskiru žmogumi nesiejamos pareigos, tam tikra pareigų etatinė vieta, pavyzdžiui, Įsteigta finansininko padėjėjo pareigybė. Tai yra tik etatinė vieta, o kas …

Atitikti ką ar kam?

Dažnai veiksmo objektui reikšti su naudininko linksniu pavartojamas veiksmažodis atitikti, kuris iš tikrųjų reikalauja galininko linksnio. „Kalbos praktikos patarimuose“, aiškinama, kad naudininkas su veiksmažodžiu atitikti nevartotinas. Todėl reikia prisiminti, kad ne atitikti kam, o atitikti ką. Pavyzdžiui, Šis nutarimas turėtų …

Ar galime sakyti rezultate?

Dažnai kyla klausimas, kiek kanceliarinė kalba gali nutolti nuo paprastosios kalbos. Kurių kalbos reikalavimų ji vis dėlto turi laikytis? Vienas pagrindinių dalykų, dar užsilikusių iki šių dienų ir ko reikėtų vengti, – vertiniai iš rusų kalbos. Jie kertasi su bendraisiais kalbos …

Priešdėlių apsi- ir pasi- vartojimas

Iš pirmo žvilgsnio kai kam pasakymai apsikeisti nuomonėmis ir pasikeisti nuomonėmis nesiskiria. Gal tik kiti (bet panašūs) priešdėliai.Iš tiesų veiksmažodžių apkeisti ir pakeisti reikšmės yra labai panašios. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ teikia žodžio apkeisti reikšmę apmainyti (daiktus, vietas). Tai rodo, …

Pakalbėkime apie kai kuriuos trumpinimus

Grafiškai žodžiai trumpinami rašant tik tam tikrą žodžio dalį ir gale jos tašką. Taškas nededamas tik po tų grafinių sutrumpinimų, kurie baigiasi paskutiniuoju žodžių skiemeniu. Žodžiai grafiškai trumpinami pagalšias taisykles:1. rašomas pirmasis, rečiau du pirmieji skiemenys ir po jų einančio …

Vartotinas ar nevartotinas…

Žodis valdininkas? Pats žodis valdininkas yra taisyklingas ir galimas vartoti. Tiesiog pasikeitė oficialūs terminai.Iki 1999 m. liepos 30 d. galiojo Valdininkų įstatymas, pagal kurį valstybės tarnyboje dirbantys asmenys buvo vadinami valdininkais. 1999 m. liepą priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, kuriame valstybės tarnyboje …

Kada dvigubas, o kada dvejopas?

Pastaruoju metu tenka girdėti ir skaityti apie nacionalinės dvigubos paskirties prekių eksporto per Lietuvą kontrolines priemones. Taigi kyla klausimas, ką reiškia dviguba paskirtis. Tai yra du kartus daugiau paskirties ar kaip? O buhalteriams nuo senų laikų yra labai gerai žinomas …

Pardavimas ar pardavimai?

Vieni vartoja veiksmažodinio daiktavardžio pardavimas vienaskaitą, kiti – daugiskaitą. Taigi, kaip turėtų būti iš tikrųjų? Daugiskaitinė forma pardavimai atsirado dėl anglų kalbos įtakos (angl. sales). Bendrinėje lietuvių kalboje abstraktieji daiktavardžiai paprastai vartojami vienaskaita, pavyzdžiui, aptarnavimas, balsavimas, finansavimas, registravimas ir pan.Beje, kalbant apie …

Mokėti, sumokėti ar apmokėti?

Įstaiga išsiuntė buhalterį į kursus, kurių išlaidas planuoja apmokėti. Štai čia ir kyla klausimas – kuris žodžių junginys vartotinas „planuoja išlaidas apmokėti iš savo lėšų“ ar „apmokėti įstaigos lėšomis“? Pasak Lietuvių kalbos komisijos, abu variantai yra taisyklingi ir vartotini sinonimiškai. …

Užskaityti ar įskaityti?

Dažnai girdime buhalterius sakant, kad užskaitė skolas, mokesčius, atliko užskaitą. Sakydami „užskaitė skolas“, jie galvoje turi, kad „įskaitė vieną mokestį už kitą“.Kalbininkai, matyt, dėl jų nemeilės priešdėliui -už, rekomenduoja terminą užskaitą keisti įskaita. Pavyzdžiui, Atlikus užskaitą (įskaitą), įmonių skolos sumažėjo. …

Ar vartotinas neužilgo?

Kalbėdamas apie veiksmo laiką, dažnas vartoja žodį neužilgo. Daugelis jau yra įpratę, kad kartais nesusimąsto, o gal net nežino, kad šis žodis nevartotinas. Jo nėra „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, o „Kalbos praktikos patarimuose“ žodis neužilgo yra taisomas.Neužilgo yra nevartotinas vertinys …

Ką galime harmonizuoti?

Žodis harmonizuoti, pagal Tarptautinių žodžių žodyną, reiškia papildyti melodiją akordais pagal harmonijos taisykles. Harmonizuoti yra kilęs iš graikų žodžio harmonia – „darna“. Todėl jis dažniausiai vartojamas, kalbant apie muziką. Kad ir kiek kalbininkai aiškina žodžio harmonizuoti vartojimo aplinkybes, tačiau ir toliau …

Ką veikia buhalteriai?

…Skaičiuoja, apskaičiuoja, apskaito, priskaičiuoja, priskaito, išskaičiuoja… Kaip matome, veiksmažodžių, susijusių su daiktavardžiu „skaičius“, yra nemažai. Deja, kai kurie mūsų neskiria, kada vartoti apskaityti, o kada – apskaičiuoti. Atrodytų, koks skirtumas, kada ir kokį veiksmažodį pavartojame. Tačiau taip nėra. Vienodas sąvokų traktavimas – …

Pakalbėkime apie kompetenciją

Žodis kompetencija (competentia), išvertus iš lotynų kalbos, reiškia priklausomybę pagal teisę. Tikslesnį ir paprastesnį šio žodžio išaiškinimą galima rasti „Kanceliarinės kalbos patarimuose“: kompetencija yra asmens, institucijos tam tikros srities sugebėjimai arba įgaliojimai tą sritį tvarkyti. Šį žodį vartojame kalbėdami apie …

Norite apeiti įstatymą?

Nepavyks. Gali pavykti apeiti balą arba duobę, tik ne įstatymą. „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ vietoj žodžio apeiti teikiama „geriau vartoti konkrečius veiksmažodžius”. Pavyzdžiui, Apeiti įstatymą – gali būti aplenkti įstatymą, prasilenkti su įstatymu, nesilaikyti įstatymo, pažeisti, laužyti įstatymą ir pan.Dažnai žodis apeiti …

Apie euro- ir euro rašymą

Dar kartą prisiminkime dėmenį euro-. Dažnam kyla klausimas, kodėl rašoma skirtingai: euro zona, eurokreditas ir „Eurovaistinė“, taigi dabar kiek plačiau apie euro- ir euro rašymą.Atkreipkite dėmesį, kad prie lietuviškų žodžių dėmuo euro- (su brūkšneliu) nerašomas. Euro- yra tik pirmoji sudurtinių …

Nelietuviškų dėmenų rašymas

Nelietuviškos kilmės dėmenimis ir priešdėliais, rašomais kartu su antruoju dėmeniu, laikomi: aero-, agro-, anti-, audio-, avia-, baro-, bio-, eks-, etno-, geo-, hidro-, hiper-, infra-, inter-, kardio-, kontr(a)-, kvazi-, ­makro-, ­mikro-, mono-, multi-, poli-, pop-, ­pseudo-, psicho-, retro-, stereo-, super-, termo-, …

Kaip reikėtų rašyti…

Virš ko? Ilgą laiką prielinksninė konstrukcija virš ko kiekio, svorio, atstumo, laiko trukmės viršijimui reikšti buvo vertinta kaip vengtina ir teikiami vartoti junginiai daugiau kaip (negu, nei) su galininku, per su galininku, su viršum ir pan. Pavyzdžiui, buvo rekomenduojama taisyti …