|
||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Savaitės apžvalga Nr. 2020/34(1090) ( 2020 m. rugsėjo 8-14 d.) |
Savaitės klausimas: Ar pritariate Buhalterinės apskaitos įstatymo projektui?
|
|||||||||||||||
Savaitės citata Finansų ministras Vilius Šapoka: „Ateityje teks galvoti, kaip suvesti išlaidas su surenkamomis pajamomis, o kol kas ir lėšų pensijų augimui nepritrūks, ir naktinių reformų nereikės, bus taupoma nebūtinų išlaidų sąskaita.“ Vyriausybė patvirtino 2021–2030 m. Nacionalinį pažangos planą Vyriausybės posėdyje patvirtintas 2021–2030 m. Nacionalinis pažangos planas (toliau – Planas), kuriuo siekiama nustatyti pagrindinius ateinantį dešimtmetį valstybėje siekiamus pokyčius, užtikrinančius pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos bei saugumo srityse, ir sutelkti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti. “Tai svarbus skėtinis visų valstybės sričių pokyčius numatantis dokumentas, kuriame siekiame spręsti kertinius iššūkius: ekonomikos perorientavimą į aukštos pridėtinės vertės, žiedinę ekonomiką, didinti švietimo kokybę ir tolygumą, mažinti nelygybę, socialinę ir regioninę atskirtį”, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Plane numatomi ilgalaikiai strateginiai tikslai, uždaviniai ir kiekybiniai rodikliai 2030-iesiems metams. Įgyvendinant Planą bus užtikrintas 2020 m. pradėtų ir sparčiai ekonomikos transformacijai skirtų veiksmų, suplanuotų Ateities ekonomikos DNR plane, tęstinumas bei vykdomi ilgalaikiai šalies pažangai būtini struktūriniai pokyčiai. Ateinančiam dešimtmečiui Plane formuluojama 10 strateginių tikslų: pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą; didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį; didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams; stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą; gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą; užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui; tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį; didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą; stiprinti Lietuvos įtaką pasaulyje ir ryšius su diaspora, stiprinti nacionalinį saugumą. Strateginiai tikslai įgyvendinami laikantis trijų horizontalių principų: inovatyvumo, darnaus vystymosi ir lygių galimybių visiems, kuriais siekiama nuosekliai formuoti visuomenės pažangai svarbias vertybes ir skatinti norimus požiūrio ir elgsenos pokyčius. Siekiant įgyvendinti būtinus sisteminius pokyčius, mažinti ekonominius, socialinius ir regioninius netolygumus, gerinti švietimo, sveikatos, kultūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, Plane numatoma didinti BVP perskirstymą per valstybės biudžetą. Iš viso įgyvendinant Planą per 2021–2030 m. laikotarpį numatoma investuoti 18 mlrd. eurų. Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių finansinių investicijų dalis sudaro apie 82 proc. Šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 proc. – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 metams, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai. „Ekonominius išbandymus, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, atlaikėme bene sėkmingiausiai, tačiau padėtis dėl COVID-19 pandemijos išlieka neapibrėžta, todėl turime būti atsargūs ir pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius. Planuojant biudžetą svarbu nedidinti nebūtinų išlaidų, keisti ekonomikos struktūrą ir investuoti į ateitį bei kurti pridėtinę vertę“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka. Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 proc. t.y. gerokai mažiau nei buvo numatyta vasarą (7 proc.). Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti 3,3 proc., o 2022–2023 m. – vidutiniškai po 2,3 proc. Perkamoji galia – stipri Situacija darbo rinkoje, nepaisant COVID-19 viruso pandemijos ir karantino šalyje, antrąjį metų ketvirtį daugelyje ekonomikos veiklų išliko palyginti gera. Nors metinis užimtų gyventojų skaičiaus pokytis antrąjį ketvirtį buvo neigiamas ir sudarė –2,2 proc., bruto darbo užmokestis (DU) augo net 8,5 proc., todėl esant žemam infliacijos tempui, išliko stipri gyventojų perkamoji galia. Šiemet nedarbo lygis išaugs iki 8,8 proc., o užimtų gyventojų skaičius sumažės 1,9 proc. Švelninantį poveikį darbo vietų skaičiaus pokyčiui ir užimtumui turi Vyriausybės subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis. 2021 m., atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 7,9 proc. (vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc.). Darbo užmokesčio tendencijos Pandemijos sukeltas poveikis darbo rinkai prislopins DU augimo tempą. Šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų, atlyginimai augs lėčiau. Numatoma, kad vidutinis mėnesinis bruto DU šalyje augs 6,5 proc., o 2021 m. augimo tempas sulėtės iki 3,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 proc. Išliks prislopintas kainų augimas Infliacijos tempas šių metų antroje pusėje turėtų išlikti sulėtėjęs dėl mažesnių naftos ir kitų energinių prekių bei palankesnių maisto produktų kainų. Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 m. sumažės iki 0,9 proc. 2021 m. energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,8 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 proc. Stiprūs rizikos veiksniai Pirmąjį 2020 m. pusmetį šalies ūkis pademonstravo atsparumą COVID-19 pandemijos sukeltiems iššūkiams – jau nuo gegužės mėnesio buvo stebimas ekonominio aktyvumo didėjimas. Tačiau dėl pandemijos išaugęs neapibrėžtumas, rizika dėl įtampos pasaulinėje prekyboje atsinaujinimo, didelis neužtikrintumas dėl globalios ekonomikos atsigavimo ir sustiprėjusios geopolitinės įtampos – išlieka esminiai rizikos veiksniai, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis. Taip pat tiek Lietuvoje, tiek išorės aplinkoje, vyraujant neapibrėžtumui dėl pandemijos raidos, artimiausiu metu mažai tikėtinas ryškesnis investicinio proceso paspartėjimas. Privataus sektoriaus polinkiui investuoti sumažėjus, investicinį procesą šalyje palaikys ES fondų lėšomis įgyvendinamų projektų paspartinimas ir Ateities ekonomikos DNR plano priemonių įgyvendinimas. Dėl prastos padėties užsienio prekybos rinkose Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas (palyginamosiomis kainomis) šiemet smuks 7,2 proc. Kai kurie prašymus skirti paramą teikę gyventojai sulauks žinių iš VMI Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad artimiausiu metu beveik 11,5 tūkst. šalies gyventojų, kurie užpildė popierinius prašymus skirti dalį pajamų mokesčio paramai ir juos atsiuntė paštu, per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) gaus VMI pranešimus (skiltis „Pranešimai“). Pranešimuose gyventojai matys pateiktuose prašymuose įrašytus paramos gavėjus ir galės patikrinti, ar visi teikti duomenys teisingi. Nesinaudojantys EDS, pranešimus gaus paštu, oficialiu registracijos adresu. „Siekdami užkirsti kelią neteisėtam asmens duomenų naudojimui ir sukčiavimui, jau ne pirmus metus taikome prevencinę priemonę: tais atvejais, kai paštu atsiųstame gyventojo prašyme nurodyti kiti paramos gavėjai nei ankstesnių metų prašymuose, gyventojui, kurio vardu pateiktas popierinis prašymas, apie tokį pajamų mokesčio dalies paskyrimą, siunčiame informacinį pranešimą. Tokiu būdu žmogus gali įsitikinti, kad niekas neteisėtai nepasinaudojo jo asmens duomenimis, o skirta parama nukeliaus pageidaujamam paramos gavėjui, politinei partijai ar profesinei sąjungai“, – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė. Šiemet prašymus skirti pajamų mokesčio dalį paramai pateikė apie 254 tūkst. gyventojų, iš kurių kone 90 proc. tai padarė elektroniniu būdu (pernai tokiu būdu prašymus teikusių buvo 77 proc.). Įvertinus ir ankstesniais metais pateiktus prašymus pajamų mokesčio dalį skirti 2020 metais, viso šiemet paramos teikėjais taps apie 512 tūkst. gyventojų. Dėl VMI prie FM viršininko 2020 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. VA-61 priėmimo VMI prie FM informuoja apie VMI prie FM viršininko 2020 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. VA-61 „Dėl finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, seifo kamerų nuomą, asmenų atstovus ir naudos gavėjus taisyklių patvirtinimo” bei Finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, seifo kamerų nuomą, asmenų atstovus ir naudos gavėjus taisykles. VMI prie FM kartu su FNTT parengė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 55 straipsnį įgyvendinančius Teisės aktus. Teisės aktai parengti, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gruodžio 3 d. priimtas Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 33, 55, 551 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2586. Šiuo pakeitimu įgyvendinama 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Teisės akto nuostatomis finansų rinkos dalyviai įpareigojami pateikti informaciją ne tik apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, tačiau ir apie šių asmenų atstovus bei naudos gavėjus. Atitinkamai informaciją apie atstovus bei naudos gavėjus finansų rinkos dalyviai turės pateikti ir pateikdami informaciją apie sudarytas sutartis dėl seifo kamerų nuomos. Finansų rinkos dalyviai anksčiau minėtą informaciją pradės teikti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo VMI prie FM interneto svetainėje paskelbto XML struktūros aprašo, o atnaujinti jau anksčiau pateiktus duomenis ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo anksčiau minėto 4 mėnesių termino. Duomenų teikimas pagal Finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie asmens sąskaitų likučius, metines sąskaitų įplaukas ir skolinius įsipareigojimus taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. VA-105 „Dėl finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie asmens sąskaitų likučius, metines sąskaitų įplaukas ir skolinius įsipareigojimus taisyklių patvirtinimo” nuostatas išliks nepakitęs. Teisės aktais apibrėžiamas tik naujų duomenų (asmens atstovų, naudos gavėjų, informacijos apie seifo kameros nuomą) teikimas. FNTT akiratyje logistikos bendrovės atsidūrė dėl neapskaitytų pajamų ir algų vokeliuose Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Panevėžio apygardos prokuratūrai, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl dvejose Aukštaitijos transporto ir krovinių pervežimo bendrovėse galimai vykdyto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“. Į FNTT pareigūnų akiratį pakliuvo itin stambi pervežimais ir krovinių gabenimu užsiimanti bendrovė bei tiems patiems savininkams priklausanti dukterinė įmonė, irgi veikianti logistikos srityje. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai įtaria, kad abi įmonės per kiek mažiau nei dvejus metus galėjo neapskaityti kelių šimtų tūkstančių eurų pajamų. Manoma, kad pinigai galėjo būti naudojami įmonės veikloje, neįtraukus jų į įmonių buhalterinę apskaitą ir vengus mokėti mokesčius valstybei. Taip pat įtariama, kad darbuotojams vietoje oficialaus darbo užmokesčio pinigai buvo mokami „vokeliuose“. Pareigūnai bendrovėse ir su tyrimu susijusiose vietose atliko 17 kratų, kurių metu rasta beveik 13 tūkst. eurų grynųjų pinigų, paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, užrašai, kompiuteriai, mobilieji telefonai. Netikėto pareigūnų vizito sulaukę įmonės vadovai įkalčius bandė slėpti net išmesdami juos į šiukšlių dėžę. Šiuo metu įtarimai pareikšti keturiems vadovaujantiesiems asmenims. Dar penki asmenys apklausti kaip specialieji liudytojai. Laikinai apribotos nuosavybės teisės į žemės sklypus, automobilius, kurių bendra vertė – virš 333 tūkst. eurų. Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tęsiamas. Mokesčių slėpimas teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą gresianti griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Parengė Romas Dikčius |
Varduvininkai
Savaitės vardadieniai
|
|||||||||||||||
Naujausiame numeryje skaitykite: Viešojo sektoriaus subjekto prarastų prekių apskaita (1) 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Pasitaiko atvejų, kai viešojo sektoriaus subjekto (toliau – VSS) per kurjerius pristatomos prekės dingsta ir galutinis prekių gavėjas (ypač tai aktualu, kai galutinis prekių gavėjas yra VSS) gauna ne visas priėmimo-perdavimo akte nurodytas prekes. Buhalterinės apskaitos tvarkytojams kyla klausimų, kaip … Prestižo apmokestinimo klausimai (I) 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Straipsnyje analizuojami aktualūs prestižo apmokestinimo pelno mokesčiu klausimai. Pirmojoje straipsnio dalyje apibūdinama prestižo samprata, atvejai, kaip jis susiformuoja pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais, pateikiamas praktinis pavyzdys. Susipažinus su prestižo samprata, toliau kitose straipsnio dalyse bus plėtojami probleminiai praktiniai klausimai šia tema. Prestižo … 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas apie Lietuvos ekonominę situaciją:„Lietuvos BVP vienam gyventojui pirmąjį šių metų pusmetį siekė 86 proc. ES vidurkio. Dar niekada negyvenome geriau.“ Infliacija. Susiviliojo. Pandemijos paveiktos įmonės… 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. InfliacijaStatistikos duomenimis, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje rugpjūčio mėnesį buvo 1,6 proc. SusiviliojoDėl 200 eurų nedarbo paieškos išmokos Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 36 tūkst. asmenų. Pandemijos paveiktos įmonės„Sodros“ duomenimis, 19 tūkst. Lietuvos įmonių turi skolų, rimtai pandemijos paveiktų įmonių yra apie 10 tūkst. FNTT akiratyje … Iš akcininkų gautų paskolų mokestiniai aspektai (2) 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Tęsinys. Pradžia Nr. 34 (1090) Įmonė sudarė paskolos sutartį su akcininku (fiziniu ir (ar) juridiniu asmeniu), kurioje numatytos palūkanos, atitinkančios tikrąją rinkos kainą. Ar, apskaičiuojant pelno mokestį, mokėtinos palūkanos leidžiamaisiais atskaitymais tampa, kai jos apskaičiuojamos, ar jų išmokėjimo momentu?Pagal PMĮ 7 … Mokesčių deklaravimo ir mokėjimo kalendorius 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. DataĮvykisPavadinimas2020-09-15DeklaruotiUžsienio apmokestinamiesiems vienetams išmokėtų pajamų (sumų) ir nuo jų apskaičiuoto pelno mokesčio deklaracija (FR0313)MokestisPelno mokestisMokestinis laikotarpis2020-08-01 – 2020-08-31Pateikiama tinkamai užpildyta deklaracijos FR0313 forma, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 40 „Dėl Užsienio apmokestinamiesiems vienetams išmokėtų … Ar Lietuvos gyventojams jau reikia pradėti taupyti? 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Finansų ministras Vilius Šapoka džiaugiasi, kad Lietuva labai gerai susitvarkė su pirmosios koronaviruso bangos padariniais, ekonomikoje išvengė recesijos. Taip pat tikimasi sulaukti teigiamų BVP pokyčių. Tačiau finansų ekspertai nėra tokie optimistai – jie pataria žmonėms neatsipalaiduoti ir tuojau pat pradėti … Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai – 30 metų. Praeitis, dabartis ir ateities perspektyvos 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Buhalterija ir auditas yra sėkmingai dirbančio ir visuotinę gerovę kuriančio verslo dalis. Ilona GURSKIENĖ LBAA kolegijos narė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos įkūrimą lėmė istorinės aplinkybės. Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos visuomenės laukė dideli pokyčiai. Lietuva neturėjo teisės aktų, sudarančių sąlygas … Ūkininkavimo apskaita, taikant periodinę atsargų registraciją 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Ūkininkų ūkiai, pasirinkę tvarkyti apskaitą pagal dvejybinę sistemą, yra suinteresuoti galimai paprastesne jos metodika. Prie jos supaprastinimo gali prisidėti periodinio atsargų apskaitos būdo taikymas. Kadangi šis būdas ūkių apskaitos tvarkytojams yra nepakankamai pažįstamas, mažai patirtas, tai riboja praktinį jo taikymą. Ūkio … Skaidrinama elektroninė prekyba iš trečiųjų šalių 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Vyriausybės kanceliarijoje įvyko asocijuotų verslo struktūrų ir valstybinių institucijų atstovų susitikimas, kuriame buvo diskutuojama elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių poveikio Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriui ir valstybės biudžeto pajamoms klausimais. Verslo atstovai pristatė savo atlikto tyrimo rezultatus apie elektroninės prekybos būdu … Kartelius sudariusių įmonių vadovai turi tikėtis neigiamų teisinių pasekmių 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Konkurencijos taryba nebe pirmus metus naudojasi Konkurencijos įstatyme numatyta galimybe kreiptis į teismą ir prašyti pritaikyti asmeninę atsakomybę kartelinius susitarimus sudariusių įmonių vadovams. Šiuo metu teismų sprendimų laukia 16 asmenų, kuriems gali būti apribota teisė 3–5 metus eiti vadovaujamas pareigas … 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Rugsėjo 16 d. – Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena, Miškininko diena.Sukanka 153 m., kai 1867 m. gimė Sofija Pšibiliauskienė, viena iš seserų rašytojų, pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu.Sukanka 400 m., kai 1620 m. iš Anglijos į Ameriką išplaukė laivas „Mayflower“ su … 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas2020 m. liepos 29 d. Nr. 846 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam … 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymas2020 m. rugpjūčio 3 d. Nr. AD1-227 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsniu ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu … 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Šarūnas SUBATAVIČIUS Paulava – tai unikalus, pažangiomis apšvietos epochos reformomis garsus dvaras-valstybė, 1769–1795 m. gyvavęs dabartinės Lietuvos teritorijoje. Nors panašių, privačių dvarų, palaikiusių autarkinę ūkio ekonomiką ar vykdžiusių įvairias reformas apšvietos epochoje, būta nemažai, tačiau tik Paulavoje buvo panaikinta baudžiava. Dvarą-valstybę … 200-asis 2021 m. „AAM aktualijų“ prenumeratorius – viešoji įstaiga „Jurbarko socialinės paslaugos“ 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Kaip ir kiekvienais metais „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijų“ savaitraštis apdovanoja savo skaitytojus – metinius prenumeratorius. Kas šimtasis 2021 m. laikraščio prenumeratorius gaus nemokamą elektroninės versijos prenumeratą, o kas 500-ojo prenumeratoriaus lauks išskirtinis prizas – savaitgalis Nidoje dviem. Šiais metais … 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Nr. (32.44-31-3)RM-45880 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja apie VMI prie FM viršininko 2020 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. VA-61 „Dėl finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, seifo … Lietuvos tarnautojų šeimų biudžetų kontrastai, arba kaip pragyventi iš menkutės algos 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Abejojančiam pirkėjui anglas primintų patarlę: „Ką pirkti, tarkis su pinigine“, ypač kai piniginės storis – labai nevienodas. Docentas daktaras Leonas KRIVKA pasidomėjo, ką apie tai rašė tarpukario Lietuvos spauda. Elitinės šeimos išlaidavimaiŽinomo publicisto Justo Paleckio redaguojamame žurnale „Laiko žodis“ (1934 m.) … 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. sudoku Sudoku, spausdintų „AAM aktualijų“ Nr. 34 (1090), atsakymai 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Horizontaliai:1. 826174935, 473529168, 159863472, 582741693, 367295814, 914638257, 638417529, 741952386, 2953867412. 815349672, 269715348, 473682915, 528964731, 136278459, 794531286, 681493527, 357826194, 942157863 Ką apie rugsėjį pasakojo senoliai?.. 2020-09-15 Nr. 35 (1091) Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. Jei rugsėjį ant ražienų skleidžiasi voratinkliai – bus ilgas ir gražus ruduo.Jei voras tūno voratinklio viduryje ir nejuda – lis.Jei voras mezga naujus tinklus – bus giedra.Jei vorai pina tankius tinklus – laukite vėjo ir lietaus.Griaustinis rugsėjo mėnesį pranašauja šiltą rudenį ir …
| ||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2021 metams ! Daugiau informacijos rasite ČIA | ||||||||||||||||
Reklama:
|
||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
|||||||||||||||
