“AAM aktualijos” apžvalga 2018-05-15

Domina darbo teisės aktualijos ir jų taikymas praktikoje? Skaitykite „Buhalterio knygą 2018. Darbo teisės aktualijos“.  Niekur kitur nerasite tokios kainos! Daugiau >>>

Savaitės citata

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas apie „MG Baltic“ skandalą:

„Reikia  priimti sprendimus, ar galima žiniasklaidą naudoti taip, kaip ji buvo naudojama, nes tai yra licencijuojama veikla. Ji turi tarnauti viešiesiems interesams, tai yra verslas, tačiau tai –  licencijuojama veikla.  Jeigu, pavyzdžiui, gauni licenciją ginklui ir šaudysi centre, ji bus atimta. Čia buvo šaudoma į valstybę. Tuos, kas šaudo į valstybę, turėdami žiniasklaidą, reikia tiesiog patraukti.“

Jordanijoje – auksas Lietuvai

Metiniame Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (toliau – ERPB) susitikime Lietuva buvo apdovanota aukso medaliu Aplinkos ir socialinių inovacijų srityje už daugiabučių namų renovacijos projektą.

„Metiniame verslo lyderių susitikime Lietuvos vardas skambėjo daug kartų. Gera didžiuotis mūsų šalies pasiekimais. Šis įvertinimas svarbus ne tik dėl aukso. Tai yra didžiulė paskata eiti toliau pirmyn. Investicijos į daugiabučių namų renovaciją – tai patogesni būstai, šiltesni namai, mažesnės sąskaitos už šildymą ir, svarbiausia, švaresnė mūsų visų šalis“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Šis žalias projektas dera su ERPB strategija, siekiant užtikrinti perėjimo prie žaliosios ekonomikos tikslus ir klimato kaitos padarinių mažinimą. Seni, nerenovuoti daugiabučiai namai yra vienas iš daugiausiai prie išmetamo CO2 kiekio prisidedančių faktorių.

„Tai pirmoji tokia ERPB investicija Lietuvai į pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Apdovanojimas yra rimtas finansų bendruomenės pripažinimas Lietuvai. Tai rodo pasitikėjimą mūsų šalimi ir leidžia drąsiau dairytis investuotojų užsienyje“, – sakė Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) generalinis direktorius Gvidas Dargužas.

Iš ERPB gauta 50 mln. eurų paskola sėkmingai investuota – bus renovuota 140 daugiabučių ir pagerintos gyvenimo sąlygas daugiau nei 6 000 daugiabučių namų gyventojams visoje Lietuvoje.

Tęsiant šią kryptį ir toliau investuojama į daugiabučių namų atnaujinimą. Prieš porą savaičių Vyriausybė suteikė paskolą VIPA išleidžiant vertybinius popierius – žaliąsias obligacijas. Iš jų gautos lėšos bus skirtos daugiabučių modernizavimui ir energetinio efektyvumo didinimui. 

Europos Komisijos prognozės: spartesnis ekonomikos augimas ir perviršinis biudžetas

Europos Komisija skelbia, kad 2018 m. Lietuvos ekonomika augs 3,1 proc., 2019 m. – 2,7 proc. Žiemą buvo numatyta, kad BVP augs  atitinkamai 2,9 proc. ir 2,6 proc. Infliacija Lietuvoje trumpuoju laikotarpiu bus mažesnė nei buvo numatyta šių metų žiemą: 2018 m. ji sudarys 2,7 proc., o 2019 m. sumažės iki 2,3 proc. Žiemą buvo numatyta atitinkamai 2,9 proc. ir 2,5 proc. Numatoma, kad toliau mažėjant užimtų gyventojų skaičiui (po 0,4 proc. per metus 2018-2019 m.) nedarbas šalyje šiemet sumažės iki 6,8 proc., o 2019 m. – iki 6,7 proc. EK vertinimu, Lietuva prognozuojamu laikotarpiu (2018-2019 m.) išlaikys atitinkamai 0,5 proc. ir 0,3 proc. BVP siekiantį biudžeto perviršį.

Nacionaliniai viešųjų pirkimų ypatumai: neadekvatus dėmesys parodomajam skaidrumui nusveria racionalų efektyvumą

Viešųjų pirkimų sistemos teisinis reglamentavimas ir pirkimus planuojančių ir atliekančių darbuotojų gebėjimai ne visada sudaro sąlygas viešiesiems pirkimams efektyviai funkcionuoti, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas“. Lietuvoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė 2016 m. siekė 4,6 mlrd. Eur, tai sudaro apie 12 proc. BVP. Auditorių skaičiavimais, sistemos funkcionavimo sąnaudos sudaro apie 101 mln. Eur per metus.

„Efektyvus viešųjų pirkimų vykdymas turi užtikrinti ne tik racionalų lėšų panaudojimą, bet ir skatinti ekonomiką, mažinti socialinę atskirtį, remti ekologiją, inovacijas ir taip prisidėti prie valstybės tvarumo didinimo“, – teigia Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.

Griežtas reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į rezultatą, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. Perkančiosioms organizacijoms sudėtinga laiku įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ir darbų.

Valstybės kontrolė pastebi, kad Lietuva, turėdama teisę supaprastintiems viešiesiems pirkimams nustatyti specialiąsias procedūras, kurios palengvintų šių pirkimų procesą, pasirinko visų pirkimų detalų teisinį reglamentavimą. Auditorių duomenimis, 2016 m. įvykdyta 810 tūkst. pirkimų, iš jų mažos vertės pirkimai sudaro 99 proc. (arba 801 tūkst. pirkimų), o  supaprastinti ir tarptautiniai  – 1 proc. (arba 9 tūkst. pirkimų).

„Siekdami efektyvių viešųjų pirkimų, turime ne didinti formalių procedūrų skaičių, bet  stiprinti perkančiųjų organizacijų vidaus kontrolės procedūras, kurios leistų pirkimus atlikti efektyviai“, – teigia Julius Lukošius.

Šio audito rezultatus Valstybės kontrolė pristatys Seime kartu su Seimo Audito komitetu ir Europos informacijos biuru gegužės 18 d. organizuojamoje konferencijoje  „Viešieji pirkimai. Gerosios ES patirtys ir jų taikymas Lietuvoje“.

Aiškėja pensijų kaupimo pertvarkos detalės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įstatymų projektus, kaip siūloma kaupti pensijai, kokios lengvatos gyventojams ir darbdaviams bus taikomos, ką daryti, jeigu asmuo nori atsisakyti kaupti, kas bus daroma su jau sukauptais pinigais, jeigu žmogus sugrįžta į „Sodros“ sistemą.

3 pagrindiniai siūlymai:

1. Sujungiamos darbuotojo ir darbdavio įmokos, o darbuotojo darbo užmokestis „ant popieriaus“ perskaičiuojamas didinant jį 1,289 karto.
2. Pensijų kaupimas vykdomas pagal formulę 4+2, kai 4 proc. nuo darbo užmokesčio moka darbuotojas ir 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio skiria valstybės biudžetas.
3. Nustatomos „Sodros“ įmokų lubos, kurios iš pradžių siūlomos didesnės ir palaipsniui susilygins su išmokų lubomis.

Įmokų sujungimas

Darbuotojas mokės pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas, o darbdaviams liks mokėti tik nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinio draudimo įmokas. Iki įstatymo įsigaliojimo buvęs darbuotojo darbo užmokestis „ant popieriaus“ perskaičiuojamas didinant jį 1,289 karto. Šį reikalavimą pažeidusiam darbdaviui gali būti skiriama 500 eurų bauda už kiekvieną neperskaičiuoto ar netinkamai perskaičiuoto darbo užmokesčio atvejį. Įmokų sujungimas lemia, kad keisis procentiniai ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe išmokų dydžiai, tačiau išmokos eurais liks tokios pat. Manoma, kad toks įmokų sujungimas leis sumažinti šešėlį, nes darbuotojams būtų neparanku sutikti su darbdaviu dėl atlyginimo „vokelyje“.

Įmokų lubos

Parengtuose teisės aktų projektuose nustatomos įmokų lubos, kurios palaipsniui susilygins su išmokų lubomis. 2019 m. jos sieks 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus, 2020 m. – 84, o 2021 m. – 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus. Įmokų lubos įvedamos siekiant socialinio draudimo sistemos teisingumo, nes šiuo metu didelį darbo užmokestį gaunantis asmuo sumoka dideles įmokas, bet negali gauti didelių išmokų.

Pensijų kaupimas

Nauja formulė 4+2. Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą,  atsisakoma 2 proc. „Sodros“ įmokų pervedimų į II pakopos pensijų fondus ir nustatoma nauja kaupimo formulė. Įmoką sudarytų 4 proc. nuo pensijų kaupimo dalyvio pajamų ir 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio lygio priemoka iš valstybės biudžeto.

Infliacija Venesueloje

2018 m. balandį, palyginti su 2017 m. balandžio mėnesiu, infliacija Venesueloje

sudarė 13,779 tūkst. proc.  Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad infliacija Venesueloje šiemet viršys 13,8 tūkst. proc.

15 FNTT kratų suardė visą nelegaliai grūdais, pieno milteliais ir lentomis prekiavusių įmonių tinklą

Įtariama, kad, parduodant grūdus, lentas ir pieno miltelius,  galėjo būti sukčiaujama, apgaulingai tvarkoma kelių bendrovių buhalterija. Pirminiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos tyrėjų, atskleidusių Raseiniuose ir Šiauliuose gyvenančių 11 bendrininkų grupę, skaičiavimai rodo, kad,  naudojant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo schemą, valstybės biudžetui padaryta žala viršija 120 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, anksčiau jau teistų bendrininkų grupė įsigijo didelį kiekį grūdų be apskaitos dokumentų. Nelegaliai įsigyti grūdai buvo įforminti Latvijos piliečio vadovaujamos bendrovės, registruotos Vilniuje, vardu. Įtariama, kad šią bendrovę bendrininkai specialiai įsigijo ir naudojo, siekdami maskuoti nusikalstamą veiką. Vėliau grūdai buvo parduoti dar kitoms bendrovėms, registruotoms vienos iš įtariamųjų bute Šiauliuose. Parduodant 765 tonas grūdų, kaip įtariama, į viename ir tame pačiame bute registruotų bendrovių apskaitą buvo įtrauktos veiklos nevykdančios Vilniuje esančios bendrovės PVM sąskaitos faktūros. Galiausiai grūdai buvo parduoti realią veiklą vykdančiai įmonei. Skaičiuojama, kad į valstybės biudžetą buvo nesumokėta daugiau kaip 65 tūkst. eurų PVM.

Tyrimo metu tyrėjai atskleidė, kad ta pati bendrininkų grupė panašią slepiamų sandorių seką naudojo ir parduodama beveik 160 tonų pieno miltelių bei medines lentas.

Tyrimo metu buvo atlikta 15 kratų. Jų metu paimti tyrimui reikšmingi dokumentai ir daiktai – buhalterinės apskaitos dokumentai, telefonai, kompiuteriai, kompiuterinės laikmenos.

FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyba tęsia atliekamą ikiteisminį tyrimą. Įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, taip pat jiems uždrausta bendrauti tarpusavyje. Tikėtina, kad įtariamųjų asmenų ratas plėsis. Ikiteisminį tyrimą atlieka ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra.

Uostamiesčio teisininkas, prisistatinėjęs advokatu, užsidirbo teistumą

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai baudžiamuoju įsakymu kaltu pripažino uostamiesčio teisininką, klientams melagingai prisistatinėjusį advokatu. 54-erių metų vyrui dėl neteisėto vertimosi advokato praktika ir dokumentų klastojimo skirta 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, surinkti duomenys įrodė, kad klaipėdietis, nepaisydamas 2014 m. birželį Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo priimto sprendimo, panaikinusio jo leidimą verstis advokato praktika, savo veiklą tęsė toliau.

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai

Algedas
Izidorius
Jaunutė
Sofija
Zofija
Zosė
Žygvilas

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: