“AAM aktualijos” apžvalga 2018-06-05

Ar Tu sieji savo ateitį su apskaita? Ar jau dirbi apskaitos/buhaterijos srityje ir nori
augti kartu su kitais šios srities specialistais? Nori ir sieki būti inovatyvios, modernios,
tarpautinės kompanijos dalimi?  Atvyk pas mus į svečius ir UAB „NKT LITHUANIA“
Paslaugų centro vadovai ir darbuotojai papasakos apie kompaniją, atviras pozicijas ir
karjeros galimybes.

UAB ”NKT LITHUANIA” Paslaugų centro

ATVIRŲ DURŲ DIENOS

Š.m. birželio 12 d. arba 13 d.  nuo 10:00 iki 12:00

Kauno Dokas, Jonavos g. 7, A įėjimas, 2 aukštas

Registracija telefonu: +370 612 11140 arba el.paštu: info.lt@nkt.com

Po pristatymo ir diskusijos, susidomėjusius darbo galimybėmis mūsų kompanijoje pakalbinsime asmeniškai.

NKT yra tarptautinė kompanija, kurios pagrindinė veikla yra įvairių elektros kabelių gamyba. Įmonės centrinis biuras yra Brondby mieste, Danijoje. Įmonėje dirba 3,400 darbuotojų, gamyba vykdoma 13-oje Europos šalių, o pardavimai vystomi visame pasaulyje.  2017 metais NKT apyvarta siekė 1 Mlrd EUR. NKT yra NKT A/S dalis ir yra listinguojama Copenhagos Nasdaq biržoje.

Domina darbo teisės aktualijos ir jų taikymas praktikoje? Skaitykite „Buhalterio knygą 2018. Darbo teisės aktualijos“.  Niekur kitur nerasite tokios kainos! Daugiau >>>

Savaitės citata

Premjeras Saulius Skvernelis:

„Europos Komisija numato didinti tiesiogines išmokas 5 šalims, tarp jų ir Lietuvai. Mes tai vertiname kaip teigiamą žinią, tačiau mūsų tikslas buvo, kad išmokos būtų suvienodintos su senosiomis Europos Sąjungos šalimis. To kol kas nėra, tačiau to sieksime. Apie tai bus kalbama ir susitikimo su Europos Komisijos pirmininku metu.“

Finansai

Centrinės valdžios perviršis sausį–balandį buvo 45,1 mln. eurų

Finansų ministerijos duomenimis, 2018 m. sausio–balandžio mėnesių centrinės valdžios perviršis buvo 45,1 mln. eurų ir sudarė 0,1 proc.  prognozuojamo šių metų BVP. Centrinės valdžios balansas per keturis šių metų mėnesius buvo 103 mln. eurų arba 0,2 proc. BVP geresnis nei 2017 m. tą patį laikotarpį, kai deficitas sudarė 57,9 mln. eurų (-0,1 proc. BVP).

2018 metų pirmųjų keturių mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 3 863,8 mln. eurų, išlaidos – 3 780 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu balansas per šių metų sausį–balandį buvo teigiamas (38,7 mln. eurų).

Mokesčiai sudarė 49,1 proc. sausio–balandžio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 45 proc. – socialinės įmokos. Per pirmuosius keturis mėnesius didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 59,3 proc., darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 12,4 proc. bei dotacijos – 11,7 proc.

Siūloma didinti bazinį dydį

Seime įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį – 2019 metais – 170,79 euro.

34 Seimo nariai aplinkos ministrui K. Navickui reiškia nepasitikėjimą

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija surinko 34 Seimo narių parašus aplinkos ministro Kęstučio Navicko interpeliacijai ir teikia juos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Nepasitikėjimą valstiečių deleguotu ministru reiškia įvairių frakcijų atstovai, taip pat – ir valdančiosios koalicijos atstovai.

„Mes, vertindami ministro Kęstučio Navicko nekompetenciją susitvarkyti aplinkos apsaugos sistemoje, teigiame, kad ministras turėtų būti atstatydintas dėl galimo buvusios darbovietės protegavimo, nesugebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo, vadybos ir kompetencijos stygiaus, neišspręstų laukinės gyvūnijos ir daromos žalos gamtai problemų, nepasirengimo miškų reformai ir negebėjimo jos įgyvendinti“, – sako LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Seimo nariai teikia interpeliaciją ir reikalauja, kad ministras K. Navickas Seime atsakytų į pateiktus klausimus dėl galimo buvusios ministro darbovietės privilegijuoto finansavimo, dėl negebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo problemas, dėl išryškėjusių vadybos ir kompetencijos stygiaus problemų, dėl negebėjimo efektyviai įgyvendinti miškų valdymo sistemos reformą.

LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad interpeliacija – būdas priversti ministrą atsakyti į klausimus, kurių jis vengia. „Ministras neatsako į daugybę svarbių klausimų. Maža to, Vyriausybės valandoje, atsakinėdamas į Seimo narių klausimus, sakė netiesą. Neskaidrūs paties ministro interesai ir ryšys su buvusia darboviete irgi meta šešėlį ant jo veiklos. Pradėdami nepasitikėjimo procedūrą siekiame, kad K. Navickas atsakytų į visuomenei svarbius klausimus“, – sako LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Dėl VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. VA-93 „Dėl mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos ir jos užpildymo taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja apie VMI prie FM viršininko 2018 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. VA-36 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. VA-93 „Dėl mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos ir jos užpildymo taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas).

Įsakymas parengtas, atsižvelgiant į nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusius LR administracinių bylų teisenos įstatymo bei LR ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo pakeitimus, kuriais pasikeitė administracinius ginčus nagrinėjančių institucijų pavadinimai.

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2018 m. gegužės 29 d. rašte Nr. (32.44-31-3)-RM-20753.

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 516 pakeitimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 446 buvo pakeistas 2004 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos subjektų valstybės tarnautojų ir pareigūnų, kurių veiklą reglamentuoja LR kriminalinės žvalgybos įstatymas, ir jų šeimų narių, taip pat žvalgybos pareigūnų, kurių veiklą reglamentuoja LR žvalgybos įstatymas, ir jų šeimos narių turto deklaravimo taisyklių patvirtinimo”.

Informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2018 m. gegužės 28 d. rašte Nr. (18.22-31-1E)RM-20225.

Lietuvos kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu vertino Europos Tarybos ekspertai

Pinigų plovimas ir teroristų veiklos finansavimas – vienos didžiausių šiuolaikinio pasaulio grėsmių, kurioms suvaldyti skiriamas dėmesys auga kasmet. Minėti nusikaltimai nuolat tobulėja, todėl užkirsti kelią jiems – vis didesnis iššūkis tiek tarptautinėms organizacijoms, tiek pavienėms šalims. Kaip efektyviai šių nusikaltimų užkardymo režimas veikia mūsų šalyje, paaiškės jau po kelių mėnesių. Būtent tada savo vertinimą pateiks dvi gegužės savaites Lietuvoje viešėję Europos Tarybos ekspertai.

Europos Tarybos Ekspertų komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (MONEYVAL), ekspertai vizito metu aiškinosi valstybėje veikiančios sistemos efektyvumą. Kitaip tariant, šį kartą buvo žiūrima ne kiek Lietuvoje yra galiojančių teisės aktų ir kitų prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą nukreiptų priemonių, bet buvo vertinamas pastarųjų veiksmingumas.

„Per dvi savaites minėti ekspertai susirinko visą jiems reikalingą informaciją, o kai kurios, papildomos, prašo ir dabar. Kol kas jų vertinimų ir šalies reitingų neturime. Tai natūralu, ataskaitos rašymas yra komandinis darbas, kuris užtrunka“, – teigė laikinai FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko pareigas einantis Vilius Pečkaitis, pabrėžęs, kad pirminiai vertinimai gali būti paskelbti jau birželio arba liepos mėnesį.

Tuomet ataskaita, su joje esančiais komentarais, argumentais ir rekomendacijomis, teikiama derinti vertinamai šaliai.

„Tačiau pirminėje ataskaitoje kiekvienas iš vertinamų punktų jau turės vieną iš keturių galimų balų ir gali būti įvertintas labai gerai, gerai, patenkinamai arba blogai. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai ekspertai kokią nors informaciją praleidžia, kažką ne taip supranta. Dėl to valstybės atstovai su ekspertais ataskaitą derins visą vasarą. Galutinė ataskaitos versija bus ginama gruodį Strasbūre vyksiančiame plenariniame posėdyje“, – paaiškino V. Pečkaitis.

Į klausimą, kaip efektyviai šalis kovoja su pinigų plovimu ir teroristų veiklos finansavimu, MONEYVAL ekspertai atsakys ataskaitoje išskirdami 11 punktų: pradedant nuo to, ar neteisėtai įgytos pajamos ir nusikaltimų įrankiai sėkmingai konfiskuojami, ar valstybė supranta teroristų finansavimo grėsmes, baigiant valstybėje įtvirtintų tarptautinių rezoliucijų ir konvencijų laikymosi efektyvumu.

Paskutinį sykį Lietuvą MONEYVAL ekspertai vertino 2012 m.

Sandėlyje – oficialiai neegzistuojantys telefonai už trečdalį milijono eurų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos tyrėjai išaiškino šešėlinius naujų mobiliųjų telefonų prekeivius. Kratų metų rasti ir paimti be apskaitos dokumentų 1 177 mobilieji telefonai, kurių vertė siekia beveik 300 tūkst. eurų.

FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad Kauno centre veikianti mobiliųjų telefonų parduotuvė dalį turimų aparatų pardavinėjo be apskaitos dokumentų – kvitų ar čekių.

Įtariama, kad šešėlinę mobiliųjų telefonų prekybą suorganizavo ir vykdė patys analogišku verslu užsiimantys keturi kauniečiai. Tarp įtariamųjų – mobiliaisiais telefonais ir įvairiais jų priedais prekiaujančių dviejų bendrovių direktoriai, vienos iš šių bendrovių vadybininkas ir, kaip įtariama, nelegalią prekybą organizavęs kaunietis.

Pirminiais tyrimo duomenimis, naujausio modelio mobilieji telefonai be buhalterinės apskaitos dokumentų buvo perkami iš tiekėjų Lenkijoje. Į Kauną atvežtus mobiliuosius telefonus galima buvo įsigyti parduotuvėje, o informaciją apie naujausius modelius rasti sukurtame interneto tinklalapyje. Tačiau įtariama, kad pakartotinai mobiliuosius telefonus perkantiems klientams būdavo siūloma juos įsigyti be apskaitos dokumentų. Prekė buvo atgabenama iš kitų patalpų tik pirkėjui užsisakius konkretų telefono modelį. Patikimiems pirkėjams telefonai buvo parduodami gerokai pigiau, tačiau be čekių, išrašant tik garantinį prekės įsigijimo taloną. Pavyzdžiui, be buhalterinės apskaitos dokumentų Lenkijoje įsigytas ir už grynuosius pinigus parduotas naujausio modelio „iPhone“ aparatas galėjo kainuoti apie 30 proc. pigiau, nei rinkoje esanti kaina.

FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas mobiliųjų telefonų parduotuvėje ir gerai įrengtose sandėliavimo patalpose. Kratų metu rasti 1 177 aparatai, kurie galėjo būti neįtraukti į bendrovių apskaitą, buvo visiškai nauji – supakuoti gamykloje ir užklijuoti dėžutėse. Įtariama, kad daugiau nei tūkstantį jų ketinta parduoti šešėlinėje rinkoje.

Preliminariai skaičiuojama, kad įsigijus mobiliuosius telefonus be apskaitos dokumentų ir išvengus mokesčių tiek Lenkijos, tiek Lietuvos valstybių biudžetams, per 2018 metus buvo gauta daugiau kaip 50 tūkst. eurų nelegalių pajamų.

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai

Bonifacas
Kantautas
Kantvydė
Marcė
Vinfridas

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: