|
||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Savaitės apžvalga Nr. 2019/045(1053) (2019 m. gruodžio 3 – 9 d.) |
Savaitės klausimas: Ar jau baigėte metinę inventorizaciją?
|
|||||||||||||||
Citata Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys: „Akcizų didinimas gadina bet kokią šešėlio mažėjimo tendenciją ir tik didina kontrabandininkų pelnus.“ Kronika Kaitinamojo tabako produktams akcizai bus didinami sparčiau Seimas pritarė siūlymui nuo 2020 m. kovo 1 d. sparčiau didinti akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams. Pagal priimtas pataisas kaitinamojo tabako produktams akcizų tarifą nutarta didinti nuo 68,6 iki 113,2 euro, t. y. 65 proc. (vietoj numatyto 78,5 euro, arba 14,4 proc.) už kilogramą produkto. Padidinus akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams dėl mokestinių veiksnių 20 vienetų kaitinamojo tabako produktų galėtų pabrangti apie 0,33 euro. Priėmė naujos redakcijos Loterijų įstatymą Seimas priėmė naujos redakcijos Loterijų įstatymo projektą, kuriuo stiprinama loterijų žaidėjų apsauga, užtikrinamas skaidrus loterijų veiklos reglamentavimas, griežtesnė iš loterijų gautų pajamų naudojimo kontrolė. Siekiant skaidresnio loterijų organizatorių 8 proc. nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės privalomai skiriamos paramos paskirstymo ir panaudojimo, įtvirtinta, kad paramos dalyku gali būti tik pinigai. Nustatyta, kad tiek loterijų organizatoriai, tiek ir paramos gavėjai privalo tvarkyti teikiamos ir gaunamos paramos apskaitą ir teikti ataskaitas VMI. Paramos gavėjui nustatyta pareiga atlikti nepriklausomą auditą ir audito išvadą skelbti viešai, jeigu gaunama parama viršija 10 tūkst. eurų per metus. Įstatyme įtvirtinti ribojimai loterijų reklamai ir loterijų žaidėjų amžiui. Draudžiama loterijų reklama vaikams ir paaugliams skirtuose renginiuose, laikraščiuose, žurnaluose, knygose, radijo ir televizijos laidose, interneto svetainėse, taip pat neleidžiama išmokėti laimėjimų jaunesniems nei 16 m. amžiaus asmenims. Naujos redakcijos įstatyme nustatyti reikalavimai loterijų įrenginiams, loterijų bilietams, draudžiama azartinių lošimų simbolika, naudojimas. Taip pat reikalavimas loterijų bilietų spausdinimui, nustatomos aiškesnės licencijavimo sąlygos ir tvarka. Interneto ryšiu loterijose dalyvaujantiems loterijos žaidėjams sudaryta galimybė prisijungus prie loterijos žaidėjo sąskaitos loterijų organizatoriui pateikti prašymą riboti didžiausią pinigų sumą, kurią loterijos žaidėjas gali išleisti loterijos bilietams per mėnesį, ir (arba) nusistatyti paros laiko limitą, kuriam suėjus loterijos žaidėjui turės būti nutraukta galimybė dalyvauti loterijose. Siekiant, kad šios priemonės būtų efektyvios, pakeisti prašyme nurodytus pageidavimus loterijos žaidėjas galės ne anksčiau kaip praėjus mėnesiui nuo prašymo pateikimo dienos. Loterijų organizatorius privalės užtikrinti loterijos žaidėjo pasirinktų apribojimų įgyvendinimą. Loterijų organizatoriai šia veikla verstis gali tik finansiškai patikimi, nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Draudžiama jiems užtikrinti kitų asmenų (fizinių ar juridinių) bet kokių prievolių įvykdymą ir teikti kitiems asmenims paskolas, drausti loterijos organizatoriui verstis kita ūkine ar komercine veikla, išskyrus veiklą, susijusią su loterijos bilietų platinimu (sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl loterijos bilietų platinimo). Ketinančiai gauti licenciją bendrovei (dokumentų licencijai gauti pateikimo metu) ir licenciją turinčiai bendrovei bus taikomi apribojimai: bendrovė negalės užtikrinti kitų asmenų (fizinių ar juridinių) bet kokių prievolių įvykdymo ir teikti kitiems asmenims (fiziniams ar juridiniams) paskolų. Tokia bendrovė taip pat privalės būti nepriekaištingos reputacijos. Įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms Seimas po svarstymo pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų. Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 m., taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, būtų neapmokestinama nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo nekilnojamojo turto bendra vertė, neviršijanti 200 tūkst. eurų (šiuo metu – 286 000 eurų). Pataisos įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį. Jei savivaldybės taryba 2020 m. mokestiniam laikotarpiui nebūtų nustačiusi nekilnojamojo turto mokesčio tarifo arba nustačiusi mažesnį nekilnojamojo mokesčio tarifą negu nurodytas minimalus mokesčio tarifas, arba keistų jau nustatytus 2020 m. mokesčio tarifus, tos savivaldybės teritorijoje 2020 m. mokestinį laikotarpį būtų taikomas 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Padidino dalies biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus Seimas nusprendė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. padidinti bendrojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Taip pat padidino minimaliuosius biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nuo 2020 m. sausio 1 d. bus taikomi pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, atitinkantys jiems nustatytas maksimalias koeficientų ribas. VMI kontroliuoja virtualios valiutos platinimą Po VMI stebėsenos šiaulietis, užsiimantis virtualių valiutų platinimu, į biudžetą sumokėjo 75 tūkst. eurų mokesčių. Jau baigti 234 stebėsenos atvejai, 53 asmenys, užsiimantys virtualių valiutų platinimu bei priimantys atsiskaitymus už prekes, paslaugas virtualiomis valiutomis, papildomai deklaravo 175 tūkst. eurų. VMI atlieka mokesčių mokėtojų, kurie užsiima virtualių valiutų platinimu bei priima atsiskaitymus už prekes, paslaugas virtualiomis valiutomis, analizę ir vykdo kontrolės veiksmus. Šiemet vertinamas 350 asmenų, užsiimančių virtualių valiutų platinimu, rizikingumas. Dėmesys kreipiamas į veiklas, susijusias su virtualiomis valiutomis: prekyba, „kasimu“, pirminiu „žetonų“ platinimu (ICO). Atliekant mokesčių mokėtojų, kurie platina virtualias valiutas ir priima atsiskaitymus už prekes, paslaugas virtualiomis valiutomis, stebėseną, nustatyti ir kiti pažeidimai. Iš nelegalios ar draudžiamos veiklos gautos pajamos – ne argumentas nemokėti mokesčių VMI informuoja apie pasibaigusius mokestinius ginčus bylose, kuriose atmesti verslininkų skundai dėl VMI sprendimų apmokestinti jų pajamas, įgytas nusikalstamu būdu. Pinigų sumas iš įmonių pasisavinę ir juos asmeninėms reikmėms naudoję buvę įmonių vadovai į valstybės biudžetą iš viso papildomai turės sumokėti apie 230 tūkst. eurų GPM, delspinigių, PSD įmokų. Vienu atveju iš įmonės buvo pasisavinta apie 445 tūkst. eurų, vadovas juos išsimokėjo kaip tariamą paskolų susigrąžinimą (nustatyta, kad paskolų sutartys buvo fiktyvios). Iš kitos įmonės neteisėtai gautų pinigų suma siekė apie 258 tūkst. eurų. Mokesčių administratorius abiem atvejais iš įmonių pasisavintas pinigines lėšas pripažino gyventojų pajamomis ir apskaičiavo jiems mokėtinus mokesčius. Pastarieji šiuos sprendimus bandė ginčyti teigdami, kad nuo pasisavintos ar pavogtos sumos nėra pagrindo kaip teisėtam mokesčių mokėtojui mokėti mokesčius į biudžetą, tačiau galutines ir neskundžiamas nutartis priėmęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) konstatavo, kad mokesčių administratorius mokėtinas sumas apskaičiavo pagrįstai. „Pareiga mokėti GPM atsiranda gyventojui, kuris faktiškai bet kokia forma gauna pajamų. Apmokestinimo tikslais pajamomis laikomos tiek pajamos, gautos iš teisėtų veiklų, tiek pajamos, gautos iš nelegalios (draudžiamos) veiklos, teisės aktai šiuo aspektu išimčių nenustato. Toks vertinimas grindžiamas ir įstatyme įtvirtintais teisingumo, visuotinio privalomumo bei mokesčių mokėtojų lygybės principais – asmuo, besiverčiantis draudžiama veikla ir iš jos gaunantis pajamų, negali atsidurti geresnėje padėtyje nei teisėtas pajamas gaunantys ir mokesčius mokantys asmenys“, – teigė VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė. Mokesčių administratorius nustatė, o teismas patvirtino šią nuomonę, kad gyventojai, siekdami išvengti mokesčių ir turėdami tikslą įteisinti gautas kitas, su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, siekė mokestinės naudos sau. Įmonių lėšas pasisavinę buvę jų vadovai anksčiau sulaukė ir apkaltinamųjų nuosprendžių baudžiamosiose bylose. Už padarytus nusikaltimus jiems skirtos bausmės ir įpareigojimai atlyginti įmonėms padarytą turtinę žalą. „Pasisavinę įmonių pinigines lėšas gyventojai gavo naudą pinigais, tenkino įvairius savo poreikius, bet ilgą laiką nemokėjo įstatymu nustatytų mokesčių ir taip apribojo valstybės galimybes vykdyti jai priskirtas funkcijas. Kaip pažymi LVAT, jie naudojosi visomis valstybės paslaugomis vienodai, kaip ir kiti piliečiai, bet lygiu mastu, kaip kiti, niekaip neprisidėjo prie valstybės biudžeto, todėl nėra teisinga atleisti nei nuo mokesčių, nei nuo delspinigių mokėjimo. Parengė Olita Montvydienė
|
Varduvininkai
Savaitės vardadieniai
|
|||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2020 metams! Daugiau informacijos rasite ČIA | ||||||||||||||||
Reklama:
|
||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
|||||||||||||||
