|
||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Savaitės apžvalga Nr. 2019/046(1054) (2019 m. gruodžio 10- 16 d.) |
Savaitės klausimas: Ar jau baigėte metinę inventorizaciją?
|
|||||||||||||||
Savaitės citata Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis: „Reikia pasakyti, kas yra krizė. Jokios krizės realiai nėra. Ji yra pučiama opozicijos. Ji pučiama kiekvieną kartą prieš biudžeto priėmimą, ir šį kartą į tą pūtimą dėl biudžeto įtrauktas vienas ministras, kurio atžvilgiu yra visiškai išpūstas burbulas, į kurį dar opozicija sugebėjo įtraukti ir Prezidentą.“ 2019 m. gruodžio 16 d. Vyriausybė pateikė išvadą dėl papildomų Prezidento ir Seimo narių siūlymų 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Vyriausybė pritarė Prezidento siūlymui didinti senjorų pensijas nuo ateinančių metų sausio 1 d. Bazinės pensijos indeksavimui papildomai skiriama 31,8 mln. eurų. Bendrai Seimui tam pritarus, vidutinė senatvės pensija kitais metais didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro (nuo 364,5 iki 397 eurų). Taip pat pritarta Seimo narių siūlymui išmokoms vaikams mokėti. „Vaiko pinigai“ padidės 10 eurų (nuo 50 iki 60 eurų), o „vaiko pinigai“ neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų – 20 eurų (nuo 20 iki 40 eurų). Tam papildomai skiriama 40 mln. eurų. Vyriausybės posėdžio metu taip pat pritarta nemokamam aukštojo mokslo bakalauro studijų finansavimui. Tam 2020 m. skiriama 4 mln. eurų. Dar 1 mln. eurų skiriama kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymui užtikrinti ir finansinėms paskatoms, siekiant optimizuoti valstybinių ir savivaldybių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičių, sukurti. Aplinkos ministerijos pavaldžių įstaigų darbo užmokesčiui didinti Vyriausybė nusprendė papildomai skirti 2,9 mln. eurų, o muitinės sistemos statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui – 2 mln. eurų. Vyriausybės posėdžio metu taip pat pritarta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui aprūpinti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų priemonėmis papildomai skirti 800 tūkst. eurų bei ugniagesių komandoms sukomplektuoti – papildomai 3 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad Seime svarstant Stambios prekybos mokesčio ir Finansų rinkos dalyvių mokesčių įstatymų projektus buvo nuspręsta padaryti pertrauką, taip pat priimti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, papildomai apmokestinantys kredito įstaigų pelną, o motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įsigaliojimo terminas numatomas nukelti į 2020 m. liepos 1 d., Vyriausybė pritarė siūlymui patikslinti 2020 m. biudžete numatytas pajamas, jas sumažinant 30 mln. eurų. Įvertinus visus priimtus pakeitimus pajamų ir išlaidų dalyse ir Seimo narių pasiūlymuose nurodytus finansavimo šaltinius, siūloma atitinkama suma apriboti lėšų, numatytų Susisiekimo ministerijos Kelių plėtros ir priežiūros programai ir Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programai, naudojimą. Ateinančių metų biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles. 2020 m. biudžeto įstatymo projekte numatytas 0,2 proc. BVP valdžios sektoriaus perteklius. Gruodžio 13 d. į valstybės iždą įplaukė antroji 1,3 mlrd. eurų Europos investicijų banko (EIB) paskolos dalis – 300 mln. eurų. Už ją bus mokamos 0,463 proc. metinės palūkanos, ši norma fiksuota visai paskolos trukmei – 25-eriems metams. „Išskirtinai palankios paskolos sąlygos – ilgas terminas ir maža fiksuota palūkanų norma visam laikotarpiui – leis efektyviau ir operatyviau panaudoti Europos Sąjungos fondų lėšas, bus sparčiau įgyvendinami investicijų projektai, mažesniais kaštais atnaujinama ir modernizuojama savivaldybių infrastruktūra“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka. EIB paskolos lėšos naudojamos 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) projektų Lietuvoje bendrajam finansavimui smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo, energetikos, aplinkos apsaugos, klimato kaitos, transporto ir tinklų infrastruktūros, užimtumo, socialinės, švietimo, viešojo administravimo, techninės paramos ir kaimo plėtros srityse. Be to, dalis EIB paskolos perskolinama ES projektus įgyvendinančioms savivaldybėms, valstybės ir savivaldybės įmonėms, akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių visas arba dalį akcijų valdo valstybė ar savivaldybė, bei viešosioms įstaigoms, kurių steigėjai yra valstybės ar savivaldybės institucijos. Minėtos įmonės ir bendrovės gali šios paskolos lėšas naudoti ES projektų bendrajam finansavimui. Lietuva ir EIB sutartį dėl 1,3 mlrd. eurų paskolos 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos bendrajam finansavimui užtikrinti pasirašė 2015 m. gegužę. Tais pačiais metais Lietuva gavo pirmąją EIB paskolos dalį, už kurią mokamos 1,510 proc. metinės palūkanos, paskolos trukmė – 25-eri metai. Seimas po svarstymo pritarė siūlymui padidinti bankų pelno mokesčio tarifą Seimas po svarstymo pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektui Nr. XIIIP-4164(2). Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą), apmokestinamas taikant 5 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą. Papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu nebūtų apmokestinama nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno dalis, neviršijanti 2 mln. eurų. Šiuo metu bankams yra taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Projektu siūloma nustatyti platesnę turto perkėlimo apmokestinimo tvarką, taisykles, siekiant užtikrinti, kad įmonių pelnas būtų apmokestinamas ten, kur sukuriama vertė. Numatoma, kad turto iškėlimo, perkėlimo iš Lietuvos atveju būtų sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės, taikant tokias pat apmokestinimo taisykles, kaip ir turto pardavimo atvejais, tai yra būtų apmokestinamas iškelto, perkelto turto ekonominės vertės prieaugis. Svarstomu projektu siūloma nustatyti valstybių mokestinės tvarkos neatitikimų taisykles. Kaip projekto pristatymo Seime metu sakė finansų ministras Vilius Šapoka, „siekiama neutralizuoti skirtingų valstybių taikomų pelno apmokestinimo taisyklių skirtumų poveikį pelno mokesčio bazei, nustatomos taisyklės dvigubo pajamų neapmokestinimo atvejų eliminavimui, kai tas pats mokėjimas vienoje valstybėje atskaitomas iš pajamų, o kitoje neapmokestinamas arba atskaitomas iš pajamų abiejose valstybėse“. Projektui po svarstymo pritarė 71, prieš balsavo 9, susilaikė 18 Seimo narių. Seimas nusprendė pritarti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-3613), kuriomis įtvirtinta, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) bus didinamas lėčiau. Priimtomis pataisomis nuspręsta NPD didinti kasmet po 50 eurų, t. y. 2020 m. taikyti 350 eurų NPD, o 2021 m. – 400 eurų. Tai leis valstybės ir savivaldybių biudžetams gauti papildomai 70 mln. eurų 2020 m ir 100 mln. eurų 2021 m. Taip pat, atsižvelgiant į numatytas valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubas“, uždirbantiems daugiau kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – 2019 metais, 84 VDU – 2020 m. ir 60 VDU – 2021 m. ir tolesniais metais, nustatytas 32 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas metinei pajamų daliai, viršijančiai atitinkamų metų nustatytą VDU. Preliminariais skaičiavimais, tai leis valstybės ir savivaldybių biudžetams 2020 m. gauti apie 8 mln. eurų, 2021 m. – 15 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. „Trimečiame plane numatyta po 100 eurų, mes siūlome, kad šis didėjimas būtų po 50 eurų. Ką duoda šis pakeitimas? Šis pakeitimas duoda apie 70 mln. prarastų pajamų savivaldybių ir valstybės biudžetuose. Taip pat atliepia ir Prezidento išreikštus lūkesčius, kad NPD reikėtų didinti lėčiau ir taip turėti galimybę daugiau lėšų perskirstyti kitoms reikmėms“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Įstatymas priimtas už balsavus 80, prieš – dviem, susilaikius 6 Seimo nariams. Seimas pritarė pataisoms dėl bazinės pensijos indeksavimo Seimas vienbalsiai – 103 parlamentarams balsavus už – pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-3952(2), kuriomis užtikrinamas pastovus pensijų augimas. Priimtais pakeitimais tvarus spartesnis bazinės pensijos indeksavimas užtikrinamas įstatymo 8 str. 7 dalyje įtvirtinant, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. bazinės pensijos dydis gali būti didinamas daugiau negu pagal bazinės pensijos dydžiui taikomą 8 str. 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą indeksavimo koeficientą, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes. Nuo 2021 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansines galimybes, gali būti nustatomas didesnis negu minėtas indeksavimo koeficientas. Priimtame įstatyme įtvirtintos pereinamojo laikotarpio nuostatos: Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 m. rodiklių patvirtinimo įstatyme socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui nustatytas 1,83 procentinio punkto didesnis indeksavimo koeficientas už indeksavimo koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas; Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 m. rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatomas 1,91 procentinio punkto didesnis indeksavimo koeficientas už indeksavimo koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas; Pagal šio įstatymo nuostatas nuo 2020 m. sausio 1 d. indeksuotos socialinio draudimo pensijos pradedamos mokėti pensijų gavėjams ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d. ir išmokamas nuo 2020 m. sausio 1 d. susidaręs pensijų dydžių skirtumas. Padidino loterijų ir lošimų mokesčius Seimas nuo 2020 m. padidino loterijų ir lošimų įmonėms taikomus mokesčius. Už Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas balsavo 74 Seimo nariai, o susilaikė 10. Loterijų organizatoriai mokės 5 proc. išplatintų bilietų vertės (dabar 5 proc.), o nuo 2021-ųjų – 6 proc., bingo, totalizatorių ir lažybų organizatoriai – nuo 2020 m. mokės 18 proc. (dabar 15 proc.), nuotolinių lošimų – 13 proc. (10 proc.) sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų, atėmus jiems išmokėtus laimėjimus. FNTT atliko kratas, įtardama bandymus sukčiauti šimtatūkstantinėmis ES paramos lėšomis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba atliko kratas ikiteisminiame tyrime dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti Europos Sąjungos paramą žemės ūkiui. Per kratas sulaikyti du įtariamieji. Tyrimo metu nustatyta, kad grupė Kauno apskrities ūkininkų, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos lėšas, užpildė ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė 2018 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas. ES parama skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, naudojant Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Paraiškų priėmimo informacinę sistemą. Paraiškose deklaruota iš viso 3735,79 ha kitų asmenų valdomų žemės plotų, melagingai nurodant, neva šiuose plotuose vykdoma žemės ūkio veikla, ir taip pasikėsinant apgaule neteisėtai įgyti daugiau kaip 700 000 eurų tiesioginių išmokų. Paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, Nacionalinė mokėjimo agentūra sustabdė paraiškų vertinimą ir neišmokėjo prašomų lėšų, įtarusi nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra. Už didelės vertės svetimo turto užvaldymą apgaule Baudžiamasis kodeksas nustato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Parengė Romas Dikčius
|
Varduvininkai
Savaitės vardadieniai
|
|||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Užsiprenumeruokite savaitraštį “AAM aktualijos” 2020 metams! Daugiau informacijos rasite ČIA | ||||||||||||||||
Reklama:
|
||||||||||||||||
|
Jeigu Jūs turite idėjų, iškilo klausimų, problemų, pastebėjote tesės aktų prieštaravimų – siūlykite temą straipsniui! SIŪLYTI |
|||||||||||||||
