“AAM aktualijos” apžvalga 2020-05-05

Savaitės apžvalga Nr. 2020/15(1071)

( 2020 m. balandžio 28 – gegužės 4 d.)

Savaitės klausimas:

Ar karantino metu dirbate nuotoliniu būdu?

Savaitės citata

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis:

 „Naujų mokesčių neplanuojame“.

Vyriausybė patvirtino pokarantininį priemonių paketą darbuotojams, darbo ieškantiems ir darbdaviams už 931 mln. eurų

Vyriausybė balandžio  29 d. patvirtino specialias priemones po karantino darbuotojams, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams. Bendra visų priemonių vertė siekia 931,7 mln. eurų.

Jeigu sprendimui pritars Seimas, darbdaviai galės tikėtis subsidijų dar pusę metų pasibaigus karantinui, darbo netekę asmenys turės galimybę gauti laikiną darbo paieškos išmoką net jeigu dabar neturi teisės į nedarbo išmoką, pajamas per karantiną praradusios šeimos įgis teisę į 100 eurų dydžio vaiko pinigus, o senyvo amžiaus ir neįgalūs asmenys galės gauti vienkartinę 200 eurų išmoką.

Skaičiuojama, kad dėl Vyriausybės pasiūlytų priemonių naudą pajus apie 1,4 mln. gyventojų.

Pagalba išlikti darbo rinkoje

SUBSIDIJOS. Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą, kai sulygta visa darbo laiko norma, mokantiems darbdaviams, valstybė suteikia subsidijas darbo užmokesčiui mokėti. Darbdaviams jau išmokėta 12,4 mln. eurų subsidijų, įmonės savo ruožtu moka darbuotojams darbo užmokestį prastovos metu.

Kadangi sunkumai gali tęstis ir po karantino, Vyriausybė susitarė subsidijas iš prastovų išėjusių darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti ir kurį laiką po karantino pabaigos. Didžiausios subsidijos būtų taikomos pirmuosius mėnesius po karantino, vėliau jos palaipsniui mažėtų.

Gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams galėtų darbdaviai, kurie patenka bent į vieną grupę:

• Per karantiną paskelbė prastovas darbuotojams ir paprašė subsidijų.
• Prieš karantiną gavo subsidijas remiamiems darbuotojams (pavyzdžiui, neįgaliesiems), per karantiną paskelbė prastovas.
• Patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-10, sąrašą.

Subsidijų dydžiai po karantino įprastai sieks 100-30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų bruto. Pirmais dviem mėnesiais būtų mokama 100 proc., kitus du – 50 proc. ir paskutinius du mėnesius – 30 proc. Iš viso subsidija galėtų būti mokama šešis mėnesius po karantino.

Jeigu įmonė bus įtraukta į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, ji galės pasinaudoti didesne subsidija: tai yra, subsidija sieks 90-30 proc., bet jos viršutinė riba bus kur kas aukštesnė – pirmus keturis mėnesius sieks iki 1214 eurų bruto, kitus du „lubos“ kris iki 303,5 eurų.

Tuo atveju, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija sieks 90-50 proc., bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurai bruto. 

Subsidijos galės būti mokamos tik darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova. Kitais atvejais subsidija skiriama už 10 darbuotojų, kai įmonėje iš viso jų yra 20 ar mažiau, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų įmonėms, kuriose dirba nuo 21 darbuotojo.

Pagalba grįžti į darbo rinką

VIENKARTINĖ PARAMA SAVO DARBO VIETOS STEIGIMUI. Lietuvoje įstatymu numatytoms gyventojų grupėms Užimtumo tarnyboje suteikiama vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje – parama gali siekti iki 18,8 tūkst. eurų. Šiuo metu tokia parama skiriama sunkiausią ar vidutinę negalią turintiems bedarbiams ar bedarbiams iki 29 metų.

Sutarta, kad tokią paramą savarankiškam užimtumui gautų bedarbiai, kuriems nustatyta lengva negalia arba 45-55 proc. darbingumas.

PARAMA DARBO VIETŲ STEIGIMUI. Norint paskatinti darbo vietų steigimą didesnio nedarbo regionuose įmonėms ar kitoms organizacijoms suteikiama parama darbo vietų steigimui – tai vadinama vietinėmis užimtumo iniciatyvomis. Vienai darbo vietai įsteigti gali būti skiriama ne daugiau nei 18,8 tūkst. eurų, iš kurių dalis lėšų tenka darbo priemonių įsigijimui ar pritaikymui, dalis – patalpų, reikalingų darbo vietai įkurti, remontui ir pritaikymui.

Skiriant tokią paramą prioritetas teikiamas projektams, kurie numato darbo vietas steigti didžiausio nedarbo teritorijose, nori įdarbinti papildomai remiamus asmenis – pavyzdžiui, neįgaliuosius, jaunesnius ar vyresnius darbuotojus, ilgalaikius bedarbius – įtraukia vietos bendruomenę, turi galimybę atsipirkti ir prie projekto prisidedama kitomis lėšomis.

Sutarta, kad iš išmonių nebus prašoma pateikti banko garantinio rašto, kai yra steigiama viena darbo vieta, arba kai steigiama daugiau darbo vietų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu bei dar 3 mėnesius po to.

PAMEISTRYSTĖ. Įdarbinant darbuotoją pagal pameistrystės darbo sutartį sutarta palengvinti reikalavimus darbdaviams. Pameistrystės sutartis leis darbdaviui pasamdyti darbuotoją, mokyti jį praktinių ir teorinių profesinių žinių bei gauti 70 proc. darbo užmokesčio kompensaciją iš Užimtumo tarnybos, bet ne daugiau nei 910,5 eurus bruto.

Taip pat bus kompensuojama darbdavio paskirto profesijos meistro darbo užmokesčio dalis,  bet ne daugiau nei 20 proc. ir neviršijant minimaliojo valandinio atlygio dydžio.

PROFESINIS MOKYMAS. Vyriausybė taip pat sutarė dosniau skatinti darbuotojų ir bedarbių profesinį mokymą, kai siekiama įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir kompetencijas.

Užimtumo tarnyba ir dabar finansuoja profesinį mokymą, kai bedarbiai nori įsidarbinti, pradėti dirbti savarankiškai arba kai dirbantys žmonės siekia pakeisti savo profesiją, darbą.

Nauja tai, kad Užimtumo tarnyba galės dosniau finansuoti profesinį mokymą – iki 5,6 tūkst. eurų kvalifikacijai įgyti ir iki 2,8 tūkst. eurų kvalifikacijai tobulinti bei kompetencijai įgyti, bet tik tuo atveju, jei įgyjamos ar tobulinamos kvalifikacijos bei kompetencijos bus įtrauktos į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą sąrašą.

LAIKINA DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Šiuo metu tik apie trečdalis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o turintiems teisę į šią išmoką, tačiau pasibaigus jos mokėjimo laikotarpiui, dėl pandemijos kyla sunkumų susirasti darbą.

Siekiant apsaugoti darbo netekusius asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo, siūloma įtvirtinti laikiną darbo paieškos išmoką, kuri negaunantiems nedarbo išmokos siektų 200 eurų, o gaunantiems – 42 eurus. Nauja išmoka būtų mokama ne ilgiau nei 6 mėnesius.

Vienkartinė parama senyvo amžiaus, neįgaliems gyventojams

Senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką, kuris bus išmokama, jeigu žmogui iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo arba bus paskirta bent viena iš šių „Sodros“ išmokų: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensija, našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo pensija, ištarnauto laiko pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensija ar kompensacija, pensija,  paskirta pagal tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus.

Vienkartinė išmoka būtų mokama be atskiro asmens prašymo 2020 m. rugpjūčio mėn.

Jei asmeniui teisė į išvardintas išmokas atsiras po šių metų liepos 1 dienos, vienkartinę išmoką jis gaus kartu su jau paskirta išmoka.

Nepasiturintiems gyventojams

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA. Sustojusi veikla karantino metu didžiausią neigiamą įtaką turi nepasiturintiems gyventojams, todėl Vyriausybėje sutarta išplėsti gyventojų, kurie galėtų gauti paramą, skaičių, kilstelti socialinių pašalpų dydžius, labiau paremti viešinus asmenis, mokėti didesnes pašalpas įsidarbinus, kompensuoti daugiau išlaidų už būsto šildymą.

Kas konkrečiai siūloma:

• Daugiau žmonių gaus pašalpas. Teisė į piniginę socialinę paramą atsiras, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršys 137,5 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų, 20-40 proc. darbo užmokesčio bei tiek pat procentų nedarbo socialinio draudimo ar darbo paieškos išmokų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties.
• Socialinės pašalpos bus didesnės. Vienišam asmeniui pašalpa padidės 50 eurų pirmus pusę metų, 25 eurais bus didesnė antrus pusę metų, o mokant toliau – 12,5 eurų didesnė nei šiuo metu. Trijų asmenų šeimai pašalpa padidėtų 45 eurais.
• Didesnė socialinė pašalpa įsidarbinus. Pašalpos gavėjui įsidarbinus socialinės pašalpos mokėjimas bus tęsiamas ir padidės jos dydžiai: 100 proc. pirmus tris mėnesius, 80 proc. kitus tris mėnesius, 50 proc. šešis mėnesius. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių .
• Didesnės  būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Vienam gyvenančiam asmeniui bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis. Jeigu asmens pajamos siekia 400 eurų per mėnesį, tai šeima už šildymą mokės 21,25 eurus, o išlaidos, viršijančios šią sumą, bus kompensuojamos.
• Laikinai nevertinamas turtas. 6 mėn. po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo nebus vertinamas šeimų ir asmenų turtas – tik pajamos.

Dauguma šių nuostatų liks galioti po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo, išskyrus laikiną turto nevertinimą.

VAIKO PINIGAI. 100 eurų dydžio vaiko pinigai su papildoma išmoka mokami neįgaliems vaikams, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Tačiau, kai vertinamos šeimos pajamos, šiuo metu atsižvelgiama į 12 mėnesių laikotarpį.

Vyriausybė sutarė, kad vertinant nepasiturinčios šeimos pajamas, bus atsižvelgiama ne į 12, o į 3 mėnesių pajamas. Didesnė išmoka būtų skiriama 3 mėnesiams, kad daugiau šeimų, praradusių pajamas per karantiną, galėtų gauti po 100 eurų vienam vaikui.

Toks palengvinimas galiotų dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos. Papildomai didesnius vaiko pinigus turėtų gauti apie 33 tūkst. vaikų.

BŪSTAS. Socialinio būsto srityje trumpinami socialinio būsto laukimo terminai iš pradžių iki 5 metų, paskui iki 3 metų. Jeigu pasibaigus terminui savivaldybė negalės užtikrinti socialinio būsto asmeniui arba šeimai, tuomet privalės kompensuoti faktines rinkoje nuomojamo tinkamo būsto išlaidas. Kartu nustatomas minimalus būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinis dydis – 32 eurai per mėnesį asmeniui.

Be tėvų globos likusiems asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ar savarankiško gyvenimo namus (jeigu jie Lietuvoje neturi kito būsto) socialinis būstas bus skiriamas ne eilės tvarka.

Šie pakeitimai dėl aprūpinimo būstu turėtų galioti ir pasibaigus ekstremaliai situacijai ir karantinui.

Seimas pritarė valstybės kontrolieriaus atleidimui

Seimas, anksčiau pasipriešinęs Prezidentui Gitanui Nausėdai dėl valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio atleidimo iš pareigų, vis tik nusileido šalies vadovui – parlamentarai praėjusį ketvirtadienį pritarė A. Dulkio atleidimui.

 Savarankiškai dirbančiam asmeniui pagerintos sąlygos gauti išmoką

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis nusprendė pagerinti išmokų savarankiškai dirbančiam asmeniui gavimo sąlygas ekstremaliosios situacijos ir karantino metu. Už naujas nuostatas vienbalsiai balsavo 98 Seimo nariai.

Pagal priimtus pakeitimus šią išmoką nutarta skirti, jei Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu savarankiškai dirbančiam asmeniui priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už minimaliąją mėnesinę algą.

Iki šiol išmoką siekiantis gauti asmuo turėjo nedirbti pagal darbo sutartį, negalėjo turėti darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų.

Priimta nauja nuostata bus taikoma nuo Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino pradžios.

Be paminėtos sąlygos, savarankiškai dirbantis asmuo turi teisę kreiptis dėl fiksuotos išmokos, jei:

– jo savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;

– juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Fiksuota išmoka už mėnesį ekstremalios situacijos ir karantino metu siekia 257 eurus.

Įsigaliojo Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio JANĮ taikymui įstatymas

2020-04-25 įsigaliojo Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas (toliau – Įstatymas). Šis įstatymas taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvedus karantino režimą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“.

Atsižvelgiant į iškilusią grėsmę verslo likvidumui ir mokumo išsaugojimui, Įstatymu įtvirtinta laikinai – 3 mėnesius nuo karantino atšaukimo – sustabdyti Lietuvos Respubikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytą juridinio asmens vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo, arba bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Toks sustabdymo laikotarpis suteiks laisvės juridiniams asmenims ieškoti sprendimų nesibaiminant atsakomybės dėl JANĮ nustatytų pareigų.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai dėl nustatytų ribojimų turės įtakos ir juridiniams asmenims iškeltoms restruktūrizavimo byloms, kartu Įstatymu nustatyta, kad JANĮ 114 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino (po kurio teismas gali nutraukti restruktūrizavimo bylą esant tam tikroms sąlygoms) skaičiavimas stabdomas karantino laikotarpiu ir būtų atnaujinamas po 3 mėnesių nuo karantino atšaukimo dienos.

Be to, įvertinus neapibrėžtą ir sunkiai prognozuojamą rinkos balanso atsistatymą ir jo trukmę, šių procesų įtaką juridinių asmenų mokumui ir galimą poreikį pratęsti Įstatyme nustatytus terminus, Vyriausybei suteikta teisė, įvertinus ir atsižvelgus į šalies ekonominę būklę, pratęsti juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo įvykdymo terminą ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo terminą, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog gyventojai vis dar gali susigrąžinti iki 400 eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) jei praėjusiais metais jiems buvo suteiktos būsto, automobilio remonto arba nepilnamečių vaikų priežiūros paslaugos. Tai jie gali padaryti deklaravę pajamas naujojo gyventojų pajamų deklaravimo vedlio pagalba.

„Dar prieš prasidedant pajamų deklaravimui gyventojai pateikė daugiau nei 11 tūkst. pranešimų apie išlaidas (PRC912 forma) norėdami sugrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio. Deklaravus pajamas šiems gyventojams sugrįš daugiau nei milijonas eurų GPM, o tie, kurie pranešimų nepateikė, dar gali tai padaryti deklaruodami pajamas“, – primena Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė.

VMI atkreipia dėmesį, kad norint susigrąžinti iki 400 eurų sumokėto GPM už jiems atliktas būsto remonto, automobilio remonto ar nepilnamečių priežiūros paslaugas tik kvito neužteks – gyventojai VMI turi pateikti skenuotą ar fotografuotą sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą ar prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą (FR0508 forma) su paslaugos gavėjo asmens duomenimis. Taip pat GPM lengvata negalioja už įsigytas ir remonte naudotas medžiagas ar detales.
VMI duomenimis, daugiausiai prašymų, beveik 71 proc.  pateikia gyventojai, siekiantys susigrąžinti 347 tūkst. eurų GPM už automobilio remonto darbus.

FNTT toliau tikrina, kaip laikomasi karantino, ar teisėtai verslas naudoja jam skirtą valstybės paramą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, užtikrindama šalies finansų apsaugą ir vykdydama Vyriausybės pavedimus, atlieka kontrolės veiksmus, kuriais siekiama išvengti piktnaudžiavimo naudojant ekonomikos skatinimui ir COVID-19 sukeltoms pasekmėms mažinti skiriamas valstybės lėšas. Šiuo metu visoje Lietuvoje vykdomos kontrolės priemonės, susijusios su Užimtumo tarnybos teikiamomis subsidijomis dėl prastovų. FNTT atlieka Užimtumo tarnybai pateiktų prašymų dėl darbo užmokesčio kompensavimo paskelbus įmonės prastovas analizę ir atrenka bei tikrina įmones iš įvairių veiklos sektorių: buhalterinės apskaitos paslaugų, prekybos naftos produktais, autoservisų veiklos, padangų prekybos, didmeninės farmacinės veiklos, siuvimo paslaugų, statybos.

Pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba trečiadienį atliko patikrinimą pagal Darbo inspekcijos viešai skelbiamą prastovas paskelbusių įmonių sąrašą. Patikrinimo metu iš mažosios bendrijos buvo paimti patikrinimui reikšmingi dokumentai, darbuotojų paaiškinimai. Šiuo metu patikrinimo metu surinkta informacija yra analizuojama, renkami papildomi dokumentai. Jei bus nustatyta pažeidimų, surinkta medžiaga dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo bus perduota Darbo inspekcijai, o dėl subsidijos paskelbus prastovą – Užimtumo tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją. Pagal direktorės įsakymą mažoji bendrija yra paskelbusi dalinę prastovą iki karantino pabaigos, dirba 4 val. per dieną.

Atlikdami šį patikrinimą, FNTT pareigūnai laikėsi visų būtinų saugumo reikalavimų, buvo su pirštinėmis, dėvėjo apsaugines kaukes. 

Balandį FNTT visoje Lietuvoje atliko per 100 patikrinimų

Tarnyba įmonių patikrinimus reguliariai atlieka pagal gautus skundus, kitų institucijų pateiktą ar analizių metu gautą informaciją, susijusią su galimais karantino režimo pažeidimais ar finansiniais nusikaltimais: mokesčių nemokėjimu, neteisėta komercine veikla, sukčiavimu, buhalterinės apskaitos pažeidimais, kasos aparato kvito neišdavimu, nelegaliu darbu ir t. t.

Karantino režimo metu Tarnyba savo kompetencijos ribose dažnai tikrina, kaip verslas laikosi nustatytų karantino reikalavimų. Šiuo metu viena iš patikrinimų krypčių – valstybės mokamos subsidijos verslui pandemijos metu. Kiek anksčiau Tarnyba tikrino asmenis, internetinėje erdvėje neteisėtai pardavinėjusius apsaugos nuo koronaviruso priemones: kaukes, respiratorius, dezinfekcinį skystį. Taip pat buvo atliekami patikrinimai, siekiant išsiaiškinti, kaip gyventojai ir įmonės laikosi Vyriausybės nustatytų karantino reikalavimų. Šie patikrinimai vykdomi bendradarbiaujant su kitomis institucijomis – Valstybine mokesčių inspekcija, Darbo inspekcija, Užimtumo tarnyba, policija ir t. t.

Patikrinimų metų dažnai išaiškinami atvejai, kurie nėra tiesiogiai susiję su Tarnybos kompetencija, tokie kaip darbas turint nedarbingumo pažymėjimą ar deklaravus prastovą, apsaugos kaukių nedėvėjimas viešoje vietoje. Informacija apie šiuos pažeidimus sprendimui priimti perduodama pagal kompetenciją kitoms institucijoms – policijai, Darbo inspekcijai, „Sodrai“, Užimtumo tarnybai ir t. t.

Finansinius pažeidimus, užfiksuotus pandemijos metu, Tarnyba tiria savarankiškai, ir jie baigiami pradedant arba administracinę teiseną, arba ikiteisminį tyrimą.

Vykdydami procesinius veiksmus pandemijos metu, pareigūnai laikosi visų nustatytų visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijų: patikrinimų metu dėvi apsaugines kaukes, laikosi socialinės distancijos. Pareigūnai aprūpinti visomis reikiamomis sveikatos apsaugos priemonėmis: kaukėmis, respiratoriais, dezinfekciniu skysčiu ir t. t.

Pandemijos metu Tarnyba organizuoja interesantų aptarnavimą nuotoliniu būdu. Atliekami tik būtini procesiniai veiksmai. Proceso dalyvių apklausos atliekamos tik specialiai įrengtuose ir taip pat apsaugos priemonėmis aprūpintuose apklausos kambariuose.

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai

Angelas
Anielius
Barvydas
Neris
Pijus
Sigrida

Reklama: