„AAM aktualijos” apžvalga 2020-12-15

Savaitės apžvalga Nr. 2020/46(1102)

( 2020 m. gruodžio 8 – 14 d.)

Savaitės klausimas:

Ar reikia mažinti mokesčius?

Savaitės citata
Seimo narys, ekspremjeras Saulius Skvernelis: „Dirbkime kiekvienas savo darbą. Nereikia deklaracijų,
reikia darbo.“

Seimas svarstys siūlymą didinti priemokas už kompensuojamuosius vaistus

Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta Seimui pristatė Sveikatos draudimo
įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-82), kuriomis siūloma didinti priemokas už kompensuojamuosius
vaistus.
„Prezidentas siūlo patobulinti paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir
kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones padengimo sąlygas, tai yra nustatyti teisingą teisės gauti
priemokos padengimą, kartelę, kuri šiuo metu  nepakankama efektyvi skurdo mažinimo prasme ir neatitinka
skurdo riziką patiriančių vaikų ir suaugusių su negalia ir senjorų faktinių pajamų“, – sakė S. Krėpšta.
Pasak vyriausiojo patarėjo, atsižvelgiant į tai, kad minimalių vartojimo poreikių dydis yra suprantamas kaip
absoliutaus skurdo riba, vertinant pacientų mažiausias pajamas siūloma taikyti ne 95 proc. minimalių
vartojimo poreikių dydžio ribą, kaip yra šiuo metu, bet 100 proc. atitinkantį pajamų dydį. Taip pat pajamas
vertinti ne pagal praėjusių metų minimalų vartojimo poreikių dydį, bet pagal einamųjų metų faktinį
absoliutaus skurdo lygį. 2021 metais šis lygis sieks 260 eurų.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2021 m. kovo 1 d.
Projektui po pateikimo pritarė 120, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du Seimo nariai.

Lietuvos ir Lichtenšteino sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo

VMI informuoja, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. bus pradėta taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir
Lichtenšteino Kunigaikštystės sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir
mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos. Ši sutartis buvo pasirašyta 2019 m. vasario 15 d. Miunchene,
ratifikuota Lietuvoje 2019 m. gruodžio 19 dienos įstatymu Nr. XIII-2712, sutarties nuostatos įsigaliojo 2020
m. vasario 19 d.  
2020 m. Lietuvoje yra taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys su 55  užsienio valstybėmis,
kurių sąrašą galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
interneto svetainėje vmi.lt rubrikoje Apie VMI / Tarptautinis apmokestinimas / Tarptautinės dvigubo
apmokestinimo išvengimo sutartys.

Finansų ministerija: skelbiame atnaujintą ekonominės raidos scenarijų

Sudėtinga epidemiologinė situacija šalyje lėtins ekonomikos atsigavimą – tai numatoma
atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 m., kurį parengė Finansų ministerijos
makroekonomikos ekspertai.

„Lietuvos ekonomika, lyginant su kitomis Europos šalimis, kol kas pakankamai sėkmingai atlaikė
pandemijos sukeltus iššūkius, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija, griežtesnės viruso suvaldymo
priemonės gali lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą. Kita vertus, vakcinų atsiradimas gali sudaryti sąlygas
greitesniam ekonomikos atsigavimui“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su
COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 proc. Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas
(BVP) galėtų augti 2,8 proc., o 2022–2023 m. – vidutiniškai po 3,1 proc. per metus.

COVID-19 neigiamai paveikė darbo rinką

COVID-19 pandemija reikšmingai pablogino darbo rinkos situaciją šalyje. Tačiau rudenį kilusi antroji
viruso banga ir tam tikrose ekonomikos veiklose išaugęs darbo vietų pažeidžiamumas silpnina lūkesčius
dėl spartaus darbo rinkos atsigavimo perspektyvų.
Šiemet užimtų gyventojų skaičius sumažės 1,9 proc., o nedarbo lygis išaugs iki 8,8 proc. Švelninantį
poveikį darbo vietoms ir užimtumui turi subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai
dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis.
Ateinančių 2021 m. pirmąjį pusmetį antroji COVID-19 viruso banga turės neigiamą poveikį užimtumui.
Tačiau vėliau, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai paslaugų sektoriuje,
nedarbo lygis šalyje sumažės iki 8,2 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais jis mažės lėčiau ir
vidutinio laikotarpio pabaigoje sieks 6,6 proc.
COVID-19 pandemijos sukeltas poveikis darbo rinkai prislopins ir darbo užmokesčio (DU) augimo tempą.
Šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių, ypač
apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje, susidūrus su pasiūlos ir paklausos sumažėjimu ir
paskelbus prastovas atlyginimų raida bus mažiau palanki darbuotojams.
Numatoma, kad šalyje vidutinis mėnesinis bruto DU augs 9,3 proc., o 2021 m. augimo tempas sulėtės iki
4,1 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos
paklausai, DU augimo tempas palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 proc.

Infliacija

Pandemijos sukeltas pasaulio ekonomikos nuosmukis turės poveikį tiek pasauliniams, tiek vidaus
veiksniams, lemiantiems kainų pokyčius. Šiemet vidutinė metinė infliacija sumažės iki 1 proc. 2021 m.
infliacijos tempas paspartės iki 1,4 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 proc., nes nėra prielaidų
reikšmingam energijos prekių kainų mažėjimui.

VMI skelbs nukentėjusių nuo pandemijos įmonių atidėtų mokesčių nepriemoką kai ji >
100 tūkst. eurų

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad rengia įmonių, nukentėjusių nuo
COVID-19 sąrašą, kurios pasinaudojo mokestine pagalba ir kurių atidėta mokesčių nepriemoka yra
didesnė kaip 100 tūkst. eurų. Sąraše apie 1 tūkst. įmonių: VMI skelbs įmonės pavadinimą, atidėtos
nepriemokos sumą1 , susidariusią iki gruodžio 1 d., bei įmonės sumokėtų mokesčių sumą.

„Įmonės mokesčių nepriemokos suma nėra paslaptyje laikoma informacija ir gali būti skelbiama viešai“, –
sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, pažymėdama, kad įmonės, kurioms suteiktos
mokestinės pagalbos priemonės, nelaikomos skolingomis biudžetui iki kitų metų vasario 28 d., tad
skelbiama informacija neturės įtakos jų dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose ir netrukdys vykdyti veiklos.

Rugsėjo mėnesį, dar kartą įvertinus įmonių ekonominius rodiklius bei tuo metu fiksuojant dalies mokesčių
mokėtojų veiklos atsigavimą, VMI atsirinko pokalbiams 107 įmones (iš jų 18 DMM2 ), turėjusias išaugusią
didžiausią atidėtą nepriemoką, nors jų rodikliai stabilizavosi. Po šių pokalbių didžioji dalis įmonių priėmė
sprendimą ne tik laiku mokėti einamuosius mokesčius, tačiau ir pradėti mažinti susikaupusią atidėtą
nepriemoką. Tokiu būdu šios įmonės nuo rugsėjo mėnesio į biudžetą jau sumokėjo 67 mln. eurų (iš jų 53
mln. eurų DMM), o jų atidėtų mokesčių nepriemoka ne tik stabilizavosi, bet ir sumažėjo 2,4 mln. eurų.

VMI primena, jog į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus šiuo metu yra įraukta virš 62 tūkst. įmonių, iš
kurių VMI teikiamomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis naudojasi maždaug kas trečia (apie 22 tūkst.).
Nepaisant to, kad COVID-19 neigiamas pasekmes patyrę įmonės atidėjo apie 770,7 mln. eurų mokėtinų
mokesčių, sąrašuose esančių įmonių sumokamų mokesčių rodikliai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu
pernai, gerėja, o nepriemoka pastaraisiais mėnesiais augo gerokai lėčiau.

Pusės mokesčių mokėtojų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, nepriemoka nesiekia 1
tūkst. eurų. Tik 1 proc. įmonių turi nepriemoką, kuri viršija 0,5 mln. eurų ir tai sudaro 54 proc. visų
atidėtų mokesčių sumos. Nuo kovo 16 d. jau yra sudaryta 1,8 tūkst. mokestinės paskolos sutarčių su
įmonėmis, 115 mln. eurų sumai.

120 įmonių pačios kreipėsi į VMI su prašymu išbraukti jas iš nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašo ir
mokesčius moka įprasta tvarka. VMI atliko 365 įmonių įtrauktų į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą
rekontrolę, po kurios 136 įmonės buvo iš jo pašalintos.

VMI primena, kad mokestinės pagalbos priemonės – atleidimas nuo delspinigių ir mokesčių išieškojimo
veiksmų stabdymas galioja mokesčiams, susidariusiems iki š. m. gruodžio 31 d., ir galios dar du mėnesius
po to. Iki kitų metų vasario 28 d. įmonės turi teisę supaprastinta tvarka ir nustatytomis sąlygomis sudaryti
mokestinės paskolos sutartį be jokių palūkanų.

Paramos gavėjų statusą užtikrina teisingas paramos panaudojimas

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog paramos sulaukę paramos gavėjai ir paramą
suteikusios įmonės kiekvienais metais turi pateikti paramos ataskaitas už praėjusius kalendorinius metus
per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), kuria grindžiamas teisingas paramos panaudojimas ir
teikimas. Nepateikus šių ataskaitų laiku VMI išsiunčia priminimus, po kurių paramos gavėjai ir
teikėjai turi dar du mėnesius paramos deklaracijai atsiųsti.

„Įmonės Paramos teikimo ataskaitoje (FR0477) nurodo kam ir kokios vertės paramą skyrė, o paramos
gavėjai Paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitoje (FR0478) – iš ko gauta ir kokio dydžio parama bei
kaip ją panaudojo. Tai padaryti reikia kiekvienais metais iki gegužės 15 d.“– teigia VMI Teisės
departamento direktorė Rasa Virvilienė pridurdama, jog šios ataskaitos yra būtinos pagrindžiant paramos
gavėjo statuso pratęsimą ir tai, jog parama teikta, gauta ir panaudota laikantis Labdaros ir Paramos
įstatymo.

Ataskaitos teikti nereikia šeimynoms bei paramą anonimiškai iš fizinių asmenų gavusioms tradicinėms
religinėms bendruomenėms, centrams. Taip pat, jei paramos gavėjas iš vieno juridinio asmens sulaukė
didesnės nei 15 tūkst. eurų paramos, tai abi šalys turi pateikti ir Mėnesines paramos ataskaitas (PLN203) už kiekvieną šią sumą viršijusį mėnesį.

VMI primena, jog parama – tai paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų3 teikimas
paramos gavėjams4 .Parama pripažįstama tik tais atvejais, kai ji teikiama paramos gavėjo statusą
turinčioms profesinėms sąjungoms ar organizacijoms, pvz.: labdaros ir paramos fondams, viešosioms įstaigoms, asociacijoms, biudžetinėms ir pan., kurių veikla atitinka visuomenei naudingus tikslus5 ir nesiekia pelno. Taip pat paramą (gyventojų pajamų mokesčio dalį) gali gauti ir meno kūrėjai (gyventojai), įgiję paramos gavėjo statusą.

Paramą panaudoti galima tik tenkinant visuomenei naudingus tikslus. Tai gali būti veiklos žmogaus teisių
apsaugos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo, neformaliojo ir pilietinio
ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse 6 . Paramos lėšos gali būti skirtos labdarai pagal įstatymo 7 nustatytą tvarką. Meno kūrėjai skirtą paramą gali naudoti meno kūrybos tikslams.

VMI primena, jog parama negali tenkinti privačių poreikių, o gautos lėšos negali būti naudojamos kaip
investicinis įnašas ar politinės partijos/veikėjo finansavimas (pvz. politinei reklamai, kampanijai). Svarbu
paminėti, jog paramos gavėjas, viešindamas informaciją apie paramą suteikusią įmonę, negali reklamai
skirti daugiau nei 10 proc. paramos vertės. Jei išlaidos didesnės, jos laikomos kaip panaudotos ne pagal
paramos paskirtį.

Visai banko pavedimu gautai paramai nėra taikomas pelno mokestis. Šį mokestį paramos gavėjai turi
sumokėti tik tuo atveju, jei parama per mokestinį laikotarpį iš vieno paramos teikėjo buvo skirta grynais ir
viršijo 250 socialinių išmokų dydžio sumą.

Verta pažymėti ir tai, jog paramos teikimas turi būti įforminamas paramos sutartimi tarp paramos gavėjo ir
teikėjo. Esant didesnei 1,5 tūkst. eurų paramos sumai, sudaroma rašytinė sutartis. Nekilnojamojo turto
dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė nei 14,5 tūkst. eurų, turi būti
patvirtinta notaro 8 .

Išsami informacija apie šiais metais gyventojų skirtą GPM paramą skelbiama VMI interneto svetainėje

http://www.vmi.lt/cms/paramos-statistika

—————————————-
1 Ir tuo atveju, kai dėl jos yra sudaryta mokestinės paskolos sutartis.
2 Didieji mokesčių mokėtojai
3 piniginės lėšos, lėšos skirtos nuo gyventojų pajamų mokesčio (organizacijoms ir meno kūrėjams iki 1,2 proc., profesinėms sąjungoms ir jų
susivienijimams iki 0,6 proc.), kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes bei suteiktas paslaugas.
4 Pagal Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) 2 str. 2 punktą
5 Pagal Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) 3 str. 3 punktą
6 Pagal Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) 3 str. 3 punktą
7 Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ)
8 Pagal Civilinio kodekso 6.469 str.

Parengė Romas Dikčius

Varduvininkai

Gaudas
Gaudenis
Gaudenė
Gaudė
Justas
Kristijonas
Kristijona
Nina
Ona

Naujausiame numeryje skaitykite:

Reklama: